Biudžeto ir finansų komitetas: investicinis gyvybės draudimas gali būti per brangus pasirinkimas ir dažnai neatitinka gyventojų poreikių

2026 m. balandžio 29 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Šį trečiadienį vykusios parlamentinės kontrolės metu Seimo Biudžeto ir finansų komitetas aptarė investicinio gyvybės draudimo reguliavimą, šio produkto platinimo praktiką ir vartotojų apsaugos stiprinimo galimybes. Posėdyje dalyvavo Finansų ministerijos, Lietuvos banko, draudimo rinkos ir vartotojų atstovai.

Komitete pažymėta, kad investicinis gyvybės draudimas yra sudėtingas, brangus ir rizikingas produktas: jis apima ir gyvybės draudimą, ir kapitalo kaupimą, tačiau investavimo rizika tenka pačiam gyventojui. Lietuvos banko pristatytais duomenimis, investicinis gyvybės draudimas yra mažiausiai vartotojų suprantamas draudimo produktas, o posėdyje akcentuota, kad jo esmę supranta tik apie 17 proc. tokią sutartį sudariusių vartotojų.

„Kai produktą supranta tik nedidelė dalis jį įsigijusių žmonių, nebegalime apsiriboti formaliu požiūriu, kad vartotojas pats turi viską įvertinti. Čia kalbame apie ilgalaikį finansinį įsipareigojimą, todėl valstybės pareiga – užtikrinti, kad žmogui nebūtų parduodamas jo poreikių neatitinkantis produktas“, – pažymėjo komiteto pirmininkas.

Lietuvos banko pristatyme nurodyta, kad investicinį gyvybės draudimą yra įsigiję apie 432 tūkst. gyventojų, o naujų sutarčių kasmet sudaroma po 29–50 tūkst. Palyginimui, III pakopos pensijų fonduose dalyvauja apie 196 tūkst. gyventojų. 2023 m. Lietuvos banko tyrimas taip pat parodė, kad 39 proc. atvejų slaptiesiems pirkėjams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis IGD produktas.

Komitete daug dėmesio skirta ir komisinio atlygio klausimui. Lietuvos banko duomenimis, apie 67 proc. naujų IGD sutarčių sudaroma per draudimo agentus, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra komisinis atlygis už sudarytą sutartį. Toks atlygis gali siekti iki 770 eurų už vieną sutartį, o komisinio atlygio dydis Lietuvoje beveik 4 kartus viršija ES vidurkį.

„Kai platintojo atlygis tiesiogiai priklauso nuo sudarytų sutarčių skaičiaus, atsiranda akivaizdi interesų konflikto rizika. Todėl turime kelti klausimą, ar dabartinis modelis pakankamai saugo vartotoją, ar vis dėlto skatina parduoti produktą dėl komisinio atlygio“, – akcentavo komiteto pirmininkas.

Lietuvos bankas pasiūlė svarstyti Draudimo įstatymo pakeitimus, kuriais būtų ribojamas atlygis draudimo produktų platintojui, kai jo mokėjimas ar dydis tiesiogiai priklauso nuo sudarytų, pakeistų ar pratęstų IGD sutarčių skaičiaus. Taip pat siūloma nustatyti, kad parduodant IGD produktus būtų privalomas produkto tinkamumo vertinimas ir rekomendacijos teikimas.

Finansų ministerijos atstovai pažymėjo, kad vartotojų apsaugos klausimai bus vertinami atsižvelgiant į Lietuvos banko priežiūros duomenis, rinkos praktiką ir kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį.

Apibendrindamas diskusiją, komitetas siūlo Finansų ministerijai įvertinti, ar dabartinis investicinio gyvybės draudimo platinimo modelis pakankamai apsaugo vartotojus nuo netinkamo produkto pasirinkimo. Taip pat prašoma pateikti siūlymus dėl galimų vartotojų apsaugos stiprinimo priemonių – komisinio atlygio ribojimo, aiškesnio atlygio atskleidimo, privalomo produkto tinkamumo vertinimo ir reikalavimo pagrįsti, kodėl vartotojui siūlomas būtent investicinis gyvybės draudimas, o ne paprastesnė kaupimo ar investavimo alternatyva.

Daugiau informacijos:

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas

Algirdas Sysas