Žmogaus teisių komitetas pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui – siūlo didinti pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą

2026 m. balandžio 29 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Balandžio 29 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas apsvarstė naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą (Nr. XVP-1315) ir lydinčiuosius įstatymų projektus.

Remiantis projekto rengėjų pateikta informacija, demografinė situacija Lietuvoje prastėja. Gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja po tūkstantį ir daugiau: 2023 m. gimė 20 063 vaikai, 2024 m. – 19 086 vaikai. Lietuvoje apie 15–20 proc. porų (kas penkta–šešta pora) susiduria su vaisingumo problemomis: 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir 6 866 moterims, o 2023 m. – 965 vyrams ir 6 758 moterims.

Gimstamumo problemą padeda spręsti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos. Per metus pagalbinio apvaisinimo būdu gimsta kiek daugiau nei 400 vaikų. Remiantis 2025 m. balandžio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, šiuo metu galiojančios Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatos, pagal kurias asmenims, esant atitinkamų medicininių priežasčių ir nesant medicininių kontraindikacijų, sveikatos priežiūros paslauga – pagalbinis apvaisinimas – negali būti teikiama vien dėl to, kad jie nėra sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės, vertintinos kaip žmogaus teisių varžymas dėl jų šeiminės padėties ir nesukuria lygių galimybių į sveikatos priežiūros paslaugas.

Įstatymu ir lydinčiaisiais projektais siekiama padidinti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų prieinamumą, užtikrinti saugias ir kokybiškas pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugas bei panaikinti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo prieštaravimą Konstitucijai.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui, tačiau pasiūlė išplėsti asmenų, galinčių kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo, ratą. Komitetas siūlo įteisinti pagalbinio apvaisinimo galimybę visoms moterims, nepriklausomai nuo šeiminio statuso ir medicininių priežasčių. Atvejus, kai moteris negali pastoti dėl vyro partnerio nebuvimo, o ne dėl medicininių priežasčių, Komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis tolią situaciją įvardino „socialiniu nevaisingumu“. Komiteto nuomone, asmens reprodukcinės teisės yra svarbus žmogaus teisių į asmeninį gyvenimą aspektas. Komitetas siūlo tokioms moterims, kurios negali pastoti dėl „socialinio nevaisingumo“, suteikti teisę į pagalbinį apvaisinimą. Tačiau, atsižvelgiant į medicininės diagnozės nebuvimą, siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos nekompensuojamos (neapmokamos) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Komitetas taip pat pasiūlė atsisakyti nuostatos dėl reikalavimo poroms, siekiančioms pagalbinio apvaisinimo, įrodinėti bendrą gyvenimą ne mažiau kaip vienus metus ir tikslą kurti šeiminius santykius. Komiteto nuomone, tokio reikalavimo įgyvendinimas nebūtų korektiškas asmens duomenų apsaugos aspektu ir prasilenktų su gydytojo, vertinančio šeimos atitiktį reikalavimams, kompetencija.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks:

Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro 

patarėja Eglė Gabrielė Gibė

Tel. 8 5 209 6809, el. p. [email protected]