ŠMK pranešimas: „Aptarti sprendimai: Mokyklų saugumas – bendras visų rūpestis“

2026 m. gegužės 15 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seime vykusioje konferencijoje „Mokykla be psichoaktyviųjų medžiagų: nuo iššūkių iki veikiančių sprendimų“ politikai, ekspertai, švietimo bendruomenės atstovai ir praktikai diskutavo apie augančius iššūkius mokyklose bei būtinybę pereiti nuo pavienių prevencinių iniciatyvų prie ilgalaikių, mokslo duomenimis grįstų sprendimų.

Konferenciją inicijavusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė pabrėžė, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema tarp vaikų ir paauglių šiandien reikalauja nuoseklaus institucijų, mokyklų ir šeimų bendradarbiavimo.

„Tai klausimas, paliečiantis kiekvienus namus, kiekvieną mokyklą ir kiekvieną vaiką. Svarbiausia – užtikrinti, kad nei mokyklos, nei tėvai neliktų vieni. Reikia aiškumo, kur kreiptis, pagalba turi būti savalaikė, o visa bendruomenė – mokykla, tėvai ir vaikai – turi veikti kartu“, – sakė J. Šukevičienė.

Konferencijoje akcentuota, kad šiandienos iššūkiai mokyklose tampa vis sudėtingesni dėl elektroninių cigarečių, narkotinių medžiagų prieinamumo ir ankstyvo paauglių eksperimentavimo. Dalyviai sutarė, kad efektyvi prevencija gali veikti tik tada, kai ji įgyvendinama šeimoje, mokykloje ir bendruomenėje.

Prevencija turi būti sisteminė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Kristina Valantinienė pritarė, kad veiksminga prevencija įmanoma tik bendradarbiaujant šeimai, mokyklai ir bendruomenei.

Ji pristatė Lietuvoje įgyvendinamas socialinio ir emocinio ugdymo programas, tokias kaip „Lions Quest“ ir „Zipio draugai“, skirtas mokinių emociniam atsparumui stiprinti.

Ministerijos duomenimis, daugiau nei 315 tūkst. mokinių dalyvauja prevencinėse programose, o mokykloms numatyta pareiga turėti aiškią reagavimo į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejus tvarką.

Rizikos ženklai ir ankstyvosios prevencijos svarba

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė dr. Rita Sketerskienė aptarė ankstyvuosius požymius, kurie gali signalizuoti apie paauglio sunkumus ar galimą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.

Pasak jos, dėmesį verta atkreipti į ilgiau trunkančius elgesio pokyčius – atsiribojimą nuo šeimos, prastėjantį pažangumą, pasikeitusį draugų ratą, melavimą, pomėgių praradimą ar miego sutrikimus.

„Šie ženklai rodo poreikį daugiau dėmesio, pokalbio ir ryšio su vaiku“, – pažymėjo dr. R. Sketerskienė.

Ji taip pat akcentavo, kad vieni svarbiausių apsauginių veiksnių yra artimas ryšys su tėvais, emocinis palaikymas, bendras laikas ir nuoširdus domėjimasis paauglio kasdienybe.

Vilniaus patirtis: „Planet Youth“ modelis

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro koordinatorė Milda Pasaravičiūtė pristatė Islandijoje sukurtą prevencijos modelį „Planet Youth“, kuris įgyvendinamas ir Vilniuje.

Pasak jos, tyrimai rodo teigiamas tendencijas – tarp 8 ir 10 klasių mokinių mažėja cigarečių rūkymas ir alkoholio vartojimas. Vienas svarbiausių apsauginių veiksnių yra aktyvus tėvų įsitraukimas.

2024 m. duomenimis, net 96 proc. tėvų nustato aiškias taisykles, kada jų paaugliai turi grįžti namo.

Praktiniai sprendimai mokyklose

2023–2024 m. Vidaus reikalų ministerija įgyvendino pilotinį narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos mokyklose projektą, kurio metu buvo išbandytas reagavimo ir pagalbos algoritmas bei stiprinamas institucijų bendradarbiavimas.

Pilotiniame projekte dalyvavusios Alytaus Putinų gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė konferencijoje pristatė praktinius sprendimus, padedančius užtikrinti didesnį saugumą mokykloje. Gimnazijoje įdiegti kietųjų dalelių aptikimo detektoriai ir atnaujinta vaizdo stebėjimo sistema leidžia greičiau identifikuoti rizikingas situacijas, o aiškus reagavimo algoritmas padeda mokytojams ir specialistams tiksliai žinoti veiksmus užfiksavus vartojimo atvejį.

Direktorė taip pat pabrėžė mokinių įtraukimo į prasmingas veiklas svarbą. „Neformalios veiklos, tokios kaip DofE programa ar Jaunųjų šaulių judėjimas, stiprina atsparumą ir padeda kurti saugesnę aplinką“, – teigė D. Sabaliauskienė.

Diskusijoje išryškėjusios pagrindinės įžvalgos

Konferencijos diskusijoje pabrėžta, kad veiksmingai prevencijai būtinas nuoseklus ilgalaikis valstybės ir savivaldybių finansavimas, nes be jo nebus galima tinkamai įgyvendinti pagalbos ir reagavimo tvarkų mokyklose. Taip pat sutarta, kad atsakomybė už prevenciją negali tekti vien mokykloms – svarbus vaidmuo tenka šeimai, tėvams ir visuomenei. Pastebėta, jog tabako ir alkoholio toleravimas didina kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką.

Diskusijos dalyviai akcentavo, kad pagalba vaikui turi būti suteikiama kuo anksčiau – ji turi būti lengvai prieinama ir nuosekli. Atkreiptas dėmesys į ilgas psichologinės ir psichiatrinės pagalbos laukimo eiles bei socialinių pedagogų trūkumą, ypač regionuose.

Apibendrindama diskusiją, komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė pabrėžė aiškių reagavimo algoritmų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir greitai prieinamos specialistų pagalbos svarbą. Pasak jos, efektyviausi rezultatai pasiekiami stiprinant prevenciją ir pagalbos sistemą bei pereinant nuo pavienių iniciatyvų prie ilgalaikės strategijos.

Spaudos konferencijos įrašą galite rasti čia.

Daugiau informacijos:

Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė

Tel. (0 5) 209 6791, el. p. [email protected]