Seimo Europos reikalų komiteto darbo grupė: „Rail Baltica“ – strateginis projektas, kuriam būtini tvarūs ilgalaikio finansavimo sprendimai

2026 m. gegužės 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Europos reikalų komiteto darbo grupė, vykdanti projekto „Geležinkelių jungties „Rail Baltica“ plėtra“ parlamentinę kontrolę, posėdyje aptarė projekto finansavimo perspektyvas, derybų dėl 2028–2034 m. Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos eigą ir nacionalinio finansavimo planavimo klausimus.

Posėdyje dalyvavę Susisiekimo, Finansų ministerijų ir projektą įgyvendinančių įmonių atstovai pristatė projekto finansavimo poreikius bei pagrindines rizikas. Pažymėta, kad Lietuvoje projekto I etapo įgyvendinimui dar reikės apie 4 mlrd. eurų finansavimo, todėl tolesnė projekto eiga reikšmingai priklausys nuo sprendimų dėl būsimo Europos Sąjungos finansavimo. Diskusijoje daug dėmesio skirta galimam Europos Sąjungos finansavimo intensyvumo mažėjimui. Taip pat akcentuotas poreikis užtikrinti didesnį lankstumą įgyvendinant tarptautinius infrastruktūros projektus, ypač planuojant lėšų paskirstymą tarp skirtingų projekto veiklų ir etapų.

Darbo grupės posėdyje pažymėta, kad „Rail Baltica“ projektas turi išlikti tarp prioritetinių Europos Sąjungos infrastruktūros projektų, ypač atsižvelgiant į jo reikšmę kariniam mobilumui, Europos transporto tinklų integracijai ir regiono saugumui.

„Šiandien jau kalbame ne tik apie infrastruktūros projektą. „Rail Baltica“ yra strateginė investicija į Lietuvos ir viso regiono saugumą, todėl finansavimo tęstinumo klausimas turi būti sprendžiamas kaip Europos masto prioritetas“, – sakė darbo grupės pirmininkas Linas Balsys.

Posėdyje aptarti ir nacionalinio biudžeto planavimo klausimai. Akcentuota, kad artimiausias trimetis biudžetas jau bus planuojamas atsižvelgiant į laikotarpį po 2027 m. ir naująją Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą, nors galutiniai derybų rezultatai dar nėra aiškūs.

„Turime aiškiai suprasti, kokia finansinė našta teks nacionaliniam biudžetui skirtingais scenarijais. Parlamentinė kontrolė šiuo atveju reiškia ne tik pažangos stebėjimą, bet ir pasirengimą galimoms finansavimo rizikoms“, – teigė L. Balsys.

Daugiau informacijos: 

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Elzė Kolelė

Tel. (0 5) 209 6498

El. p. elze.kolele@lrs.lt