Seimas svarstys siūlymus tikslinti baterijų atliekų tvarkymo reguliavimą

2026 m. gegužės 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas pradėjo svarstyti aplinkos viceministrės Akvilės Gargasaitės pristatytus Atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais į Lietuvos teisę būtų perkeliamos atnaujintos Europos Sąjungos nuostatos, reglamentuojančios baterijų ir baterijų atliekų tvarkymą, atliekų vežimą bei elektronikos atliekų tvarkymą.

Pasak viceministrės A. Gargasaitės, Atliekų tvarkymo įstatyme liktų galioti tik tos su baterijų atliekų tvarkymo organizavimu susijusios įstatymo nuostatos, kurios detalizuoja, kaip institucijų nustatyta tvarka vykdoma baterijų gamintojų registracija, baterijų ir jų atliekų apskaita, taip pat, kaip vykdomos baterijų atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimo, įspėjimo apie galimą tokių licencijų galiojimo sustabdymą ar galiojimo panaikinimą, jų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo procedūros.

„Reglamente numatytos 5 baterijų kategorijos. Pirmoji yra nešiojamosios baterijos – AA ar AAA tipo baterijos, telefonų, laikrodžių, nešiojamųjų kompiuterių baterijos. Tai yra viena iš kategorijų, kurioms nustatytos užduotys, pavyzdžiui, nuo 2027 m. gruodžio 31 d. surinkti ir sutvarkyti 63 proc., nuo 2030 m. gruodžio 31 d. užduotys ambicingesnės – surinkti ir sutvarkyti 73 proc. Antroji kategorija, kuri turi kiekybines užduotis, yra mažųjų transporto priemonių – paspirtukų, dviračių, mopedų, motociklų baterijos. Joms nustatytos užduotys nuo 2028 m. gruodžio 31 d. surinkti ir sutvarkyti 51 proc., nuo 2031 m. gruodžio 31 d. surinkti ir sutvarkyti 61 proc.“, – Seimo posėdyje sakė A. Gargasaitė. Anot jos, trečiąją, ketvirtąją ir penktąją kategorijas apimančios mažųjų elektrinių transporto priemonių, elektromobilių ir hibridinių automobilių baterijos ir pramoninės baterijos kiekybinių užduočių neturi.

Pakeitimais numatoma, kad gamintojo atsakomybės pareigas baterijų gamintojai vykdys kolektyviai – paskirdami gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją. 

„Gamintojai turės sukurti visą Lietuvos teritoriją apimančias nešiojamųjų baterijų, mažųjų transporto priemonių, elektrinių transporto priemonių, automobilių, pramoninių baterijų atliekų priėmimo ir surinkimo sistemas, suteikti šioms sistemoms tinkamą surinkimo infrastruktūrą ir surinkti baterijų atliekas iš baterijų platintojų, savivaldybių organizuojamų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų, atliekų tvarkytojų, apdorojančių elektros ir elektroninės įrangos atliekas, eksploatuoti netinkamas transporto priemones“, – pažymi iniciatyvos rengėjai aiškinamajame rašte.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatų, kad baterijas ir akumuliatorius Lietuvos rinkai tiekiantiems gamintojams būtų taikomas mokestis už aplinkos teršimą gaminių atliekomis, jei jie nevykdo Vyriausybės nustatytų baterijų atliekų tvarkymo užduočių.

Šis sprendimas, pasak projektų rengėjų, siūlomas todėl, kad toks mokestis neatitinka ES reglamente numatytų sankcijų taikymo principų. Be to, pats reglamentas kiekybines atliekų surinkimo užduotis nustato tik dviem baterijų kategorijoms – nešiojamosioms baterijoms ir mažųjų transporto priemonių baterijoms – ir nesuteikia valstybėms narėms teisės nustatyti papildomų nacionalinių užduočių kitoms baterijų kategorijoms.

Vietoje šio mokesčio Aplinkos apsaugos įstatyme siūloma nustatyti baudas už kiekvieną atitinkamos kategorijos baterijų atliekų toną, nesurinktą pagal Baterijų ir baterijų atliekų reglamente nustatytą surinkimo užduotį. Pavyzdžiui, už kiekvieną nesurinktą nešiojamųjų baterijų ar mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų toną grėstų nuo 5 500 iki 13 750 eurų bauda.

Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimuose taip pat numatytos baudos už kitus ES reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų reikalavimų pažeidimus. Pavyzdžiui, už nešiojamųjų baterijų ar mažųjų transporto priemonių baterijų tiekimą Lietuvos rinkai neužsiregistravus nustatyta tvarka grėstų bauda nuo 13 750 iki 27 500 eurų už kiekvieną tokių baterijų toną. Už neteisingų duomenų baterijų apskaitoje ar apskaitos ataskaitoje pateikimą būtų skiriama bauda nuo 6 000 eurų, kurios dydis priklausytų nuo neapskaityto baterijų kiekio.

Pritarus šiems pakeitimams (projektai Nr. XVP-1475, Nr. XVP-1476, Nr. XVP-1478) po pateikimo, toliau projektai bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 18 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]