Seime diskutuota apie vaikų fizinį aktyvumą: nuo problemų įvardijimo – prie konkrečių sprendimų

2026 m. gegužės 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Vaikų fizinio aktyvumo stoka Lietuvoje išlieka viena aktualiausių švietimo ir visuomenės sveikatos problemų, turinti ilgalaikių pasekmių tiek fizinei, tiek emocinei vaikų savijautai. Tai pabrėžta Seime vykusioje diskusijoje „Vaikų fizinis aktyvumas: mokslas, politika ir realūs sprendimai“, kurioje įvairių sričių atstovai sutarė – būtina pereiti nuo pavienių iniciatyvų prie nuoseklios ir koordinuotos politikos.

Diskusiją organizavo Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, bendradarbiaujant su Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų asociacija.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) pateikti duomenys atskleidė nerimą keliančią tendenciją: per pastaruosius 30 metų Lietuvos mokinių širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermė sumenko net 43 proc. Tyrimai rodo, kad šiuo metu tik 15 proc. 11–19 metų paauglių yra pakankamai fiziškai aktyvūs. Pasak LSU docentės Brigitos Miežienės, fizinis pajėgumas yra geriausias bendros sveikatos bio-žymeklis, o dabartinė situacija indikuoja būsimą milžinišką naštą sveikatos apsaugos sistemai.

„Fizinis aktyvumas šiandien tampa raktu į daugelį problemų – nuo geresnių mokymosi rezultatų iki emocinės sveikatos ir rizikingo elgesio prevencijos“, – diskusijos metu pabrėžė renginio iniciatorė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė. Ji akcentavo, kad tai sisteminis klausimas, apimantis ne tik švietimo politiką, bet ir savivaldybių bei šeimų atsakomybę.

Diskusijoje pristatyti sėkmingi užsienio šalių pavyzdžiai ir Lietuvoje plėtojamas „Aktyvios mokyklos“ modelis. Šiuo metu Aktyvių mokyklų tinklui Lietuvoje priklauso 303 mokyklos (apie 17 proc. šalies ugdymo įstaigų), kuriose fizinis aktyvumas integruojamas į kasdienį gyvenimą per aktyvias pertraukas, mankštas ir judėjimui pritaikytas erdves. Nustatyta, kad net 98 proc. šio tinklo mokyklų bendruomenių nurodo pajutusios teigiamą fizinę, psichologinę ir socialinę naudą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pristatė artimiausius planus: inicijuojama nauja Nacionalinė fizinio aktyvumo programa 2026–2029 m., kuri apims apie 40 000 vaikų ir 400 švietimo įstaigų; Nacionalinei švietimo agentūrai, pavesta sudaryti fizinio ugdymo dalyko tarybą, kuri veiktų kaip platforma fizinio ugdymo mokytojams ir ekspertams diskutuoti ir teikti siūlymus ŠMSM dėl fizinio ugdymo bendrosios programos tobulinimo, dėl mokinių fizinio aktyvumo skatinimo ir mokinių pasiekimų vertinimo.

Ekspertai sutaria, kad efektyviausios strategijos yra struktūriškai paprastos ir kasdienės: aktyvios pertraukos pamokų metu, „Kasdienės mylios“ iniciatyva (15 min. bėgimo/ėjimo) bei aktyvaus transporto į mokyklą skatinimas. Kartu pažymėta, kad mokykloms vis dar trūksta resursų, tinkamos infrastruktūros, mokytojų kompetencijų stiprinimo, sprendimų, kaip įtraukti visus vaikus, ypač turinčius didesnių poreikių.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pažymi, kad diskusijoje išsakytos įžvalgos ir pasiūlymai bus naudojami tolesniam darbui stiprinant vaikų fizinio aktyvumo politiką ir ieškant ilgalaikių sprendimų nacionaliniu lygmeniu.

Daugiau informacijos:

ŠMK biuro patarėja           

Jurgita Varžgalytė-Tiažkijienė

Tel. 0 5 209 6715

El. p. [email protected]