Po svarstymo pritarta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektui

2026 m. gegužės 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas po svarstymo pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimams (projektas Nr. XVP-1247(3), kuriais numatoma aiškiau apibrėžti LRT misiją, sustiprinti valdymo modelį įsteigiant Valdybą, išplėsti Tarybos priežiūros funkcijas ir kt. Po svarstymo už naujas nuostatas balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 30, susilaikė 7 parlamentarai. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Svarstomu projektu numatoma įstatyme aiškiau reglamentuoti LRT misijos apibrėžimą. Pagal projektą, LRT misija būtų užtikrinti viešąjį interesą, visuomenės teisę būti informuotai, nacionaliniu lygmeniu skleisti visuomenei informaciją puoselėjant konstitucines ir bendražmogiškas vertybes, ginant nacionalinius interesus, stiprinant demokratiją, ugdant pilietiškumą, patriotizmą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, puoselėjant kalbą ir kultūrą, užkertant kelią dezinformacijai. LRT misija grindžiama pliuralistinės demokratijos, objektyvumo, nešališkumo, pagarbos žmogaus orumui ir jo teisėms, įsitikinimų ir jų raiškos laisvės, moralės ir etikos principais.

Tarybos narių skaičių numatoma padidinti iki 15 asmenų. Jų kadencijos trukmė trumpėtų nuo 6 iki 4 metų. Taip pat būtų sudarytos galimybės į LRT tarybos veiklą įtraukti daugiau visuomeninių organizacijų, t. y. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicijos, Lietuvos asmenų su negalia organizacijos atstovą. Narius, kaip ir šiuo metu, taip pat skirs Respublikos Prezidentas ir Seimas (po keturis), Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija (po vieną).

Į Tarybos narius galėtų būti skiriami ne tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir nustatytus Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, gebantys analizuoti strateginius ir finansinius dokumentus bei priimti pagrįstus sprendimus, mokantys ne mažiau kaip vieną ES oficialiąją kalbą ne žemesniu kaip B2 lygiu ir turintys 5 metų, iš jų ne mažiau kaip nei 3 metų vadybos, teisės, finansų, viešojo administravimo ar kitos su LRT veikla susijusios srities darbo patirtį. Kaip ir iki šiol, taip pat jie turės būti įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Pakeitimais taip pat nuo 2028 m. siūloma steigti kolegialų valdymo organą – Valdybą, kuri įgyvendintų LRT strategiją ir atliktų numatytas funkcijas LRT organizacinio, finansų ir ūkio valdymo srityse. Ji būtų sudaroma 4 metams iš 5 asmenų. Valdybos narius į pareigas viešo konkurso būdu skirtų ir iš pareigų atleistų Taryba. Valdybos nariais galėtų būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį atitinkamoje Valdybos nario kuruojamoje srityje.

Projektu siūloma nuo 2027 m. įsteigti naują LRT struktūrinį padalinį – Tarybos biurą. Tarybos biuras padėtų Tarybai atlikti nustatytas funkcijas, užtikrinti sklandų jos darbą. Tarybos biuro darbuotojų skaičius negalėtų viršyti 3 etatų.

Projektu siūloma aiškiau reglamentuoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus atsakomybės ir atleidimo iš pareigų sąlygas.

LRT generalinį direktorių, kaip ir iki šiol, viešo konkurso būdu penkeriems metams į pareigas skirtų ir iš pareigų atleistų Taryba. Tačiau ji pati galėtų nuspręsti, kokį balsavimo būdą taikyti – atvirą ar slaptą. Taryba privalėtų viešai paskelbti balsavimo rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl LRT generalinio direktoriaus skyrimo priėmimo dienos. LRT generalinis direktorius pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba nustatoma, kad neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas šiame įstatyme nustatytas funkcijas jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Kai klausimas dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo būtų sprendžiamas uždarame posėdyje, Tarybos posėdis turi būti protokoluojamas, o generalinis direktorius turi teisę susipažinti su posėdžio protokolu.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]