Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijoje Vilniuje

2026 m. birželio 1 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) 

Gerbiami NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininke, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja, komisare Kubiliau, Seimo ir Parlamentinės Asamblėjos nariai,

Ponios ir ponai,

nuoširdžiai sveikinu Jus susirinkus į NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesiją Vilniuje.

Ši sesija vyksta didelių geopolitinių pokyčių metu. Taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka susiduria su rimtais iššūkiais, strateginė konkurencija stiprėja, o karinė galia vėl tampa svarbiausiu tarptautinių santykių veiksniu.

Siekdami sėkmingai veikti šioje sparčiai besikeičiančioje aplinkoje, turime būti pasirengę ne tik reaguoti, bet ir veikti vieningai, užtikrintai bei ryžtingai. Šiandien labiau nei bet kada privalome apginti tai, ką sukūrėme sunkiu darbu, – savo laisvę, saugumą ir demokratinį gyvenimo būdą.

Šiuo lemiamu metu Lietuva, didžiuodamasi būdama NATO – stipriausio Aljanso istorijoje – nare, stovi petys į petį su savo sąjungininkais. Didžiuojuosi galėdamas pasakyti, kad NATO įsipareigojimas ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą išlieka tvirtas kaip plienas. Mūsų priešininkams nederėtų mėginti mūsų ryžto.

Svarbų vaidmenį NATO prisitaikant prie kintančios strateginės aplinkos atlieka NATO Parlamentinė Asamblėja. Stiprindami demokratinę priežiūrą, formuodami viešąsias diskusijas ir puoselėdami transatlantinius ryšius, Jūs tiesiogiai prisidedate prie Europos ir Šiaurės Amerikos saugumo.

Žvelgdami į ateitį, turime ne ieškoti alternatyvų transatlantiniams santykiams, o juos dar labiau stiprinti. Du tikslai – stipresnė Europa ir tvirtas Amerikos įsipareigojimas – vienas kitam neprieštarauja. Priešingai, jie drauge stiprina sąjungininkų saugumą.

Tik stipresnė Europa gali tapti pajėgesnė ir patikimesnė Jungtinių Valstijų sąjungininkė. Ir tik tvirtas transatlantinis ryšys gali užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą visoje euroatlantinėje erdvėje.

Taip pat negalime ignoruoti fakto, kad šiandien Europos saugumo ateitis sprendžiama Ukrainoje.

Tačiau pirmiausia turime sustabdyti Rusiją. Ji turi būti pažabota, o ne pamaloninta. Atsinaujinę raginimai atkurti santykius su Maskva neatitinka Europos saugumo interesų. Jei nesugebėsime nustatyti aiškių sąlygų ir užtikrinti patikimo atgrasymo, tai greičiausiai tik padrąsins agresorių, o ne sušvelnins jo elgesį.

Sąjungininkams vienintelis kelias į priekį – tai karinės galios, atgrasymo, atsparumo ir nuolatinės paramos Ukrainai derinys.

Turime didinti spaudimą Rusijai tol, kol Kremlius supras, kad agresija niekada nelaimės.

Taip pat privalome reikšmingai stiprinti Ukrainos atgrasymo ir gynybos pajėgumus trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

Tai apima nuolatinę karinę pagalbą, pramoninį bendradarbiavimą, ilgalaikius saugumo įsipareigojimus ir visapusišką tokių iniciatyvų kaip „Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašas“ įgyvendinimą.

Jei kiekviena NATO sąjungininkė kasmet skirtų Ukrainai vos 0,25 proc. savo BVP, kartu kasmet galėtume sutelkti apie 143 mlrd. dolerių Ukrainos gynybai ir Europos saugumui.

Išteklių turime. Labiausiai mums reikia politinės valios ir teisingo naštos pasidalijimo.

Istorija mus vertins ne pagal pareiškimus, o pagal veiksmus. Turime išnaudoti šią progą ir laikyti Ukrainos gynybą kolektyvinio saugumo būtinybe.

Ukraina jau suteikė mums brangaus laiko, kurio negalime iššvaistyti. Europa turi tapti stipresnė ir veikti greičiau.

Šiandien didžiausias iššūkis yra ne žinių trūkumas, o veikimo greitis.

Gynybos pramonės plėtra tebėra pernelyg lėta. Pajėgumų vystymas užtrunka per ilgai. Inovacijos nespėja paskui realybę mūšio lauke.

Kiekvieną dieną Ukraina parodo, kaip sparčiai keičiasi šiuolaikinis karas. Mūsų pareiga – mokytis greičiau ir šias pamokas pritaikyti viešuosiuose pirkimuose, pramoninėje gamyboje, pajėgų vystymo procesuose ir operacinėse koncepcijose visame Aljanse.

Tai ypač svarbu oro ir priešraketinės gynybos srityje.

Neseniai įvykę NATO oro erdvės pažeidimai dar kartą parodė, kad būtina skubiai didinti investicijas į oro gynybos pajėgumus, įskaitant dronų ir antidroninių sistemų, akustinių jutiklių bei integruotos oro ir priešraketinės gynybos architektūros plėtrą.

NATO sustiprinto budrumo operacijos, įskaitant „Baltijos sargybinį“ ir „Rytų sargybinį“, turi būti tęsiamos tiek, kiek reikės, ir joms turi būti skiriama pakankamai išteklių.

Taip pat būtina stiprinti NATO buvimą oro erdvėje Baltijos regione ir visame rytiniame flange. Naujasis NATO Integruotos oro ir priešraketinės gynybos planas turėtų tapti vienu svarbiausių Ankaros viršūnių susitikimo rezultatų.

Siekdami šių tikslų, Europos sąjungininkai privalo toliau didinti gynybos išlaidas ir prisiimti didesnę atsakomybės dalį už kolektyvinį saugumą.

Lietuva rodo pavyzdį. Šiais metais gynybai skiriame 5,38 proc. BVP.

Galiausiai visa tai yra politinės valios ir strateginių prioritetų klausimas.

Kita vertus, NATO vaidmens negalima vertinti vien tik geografiniu požiūriu.

Nors kolektyvinė gynyba išlieka pagrindinė mūsų misija, sąjungininkų solidarumas negali apsiriboti vien NATO teritorija. Kai įvykiai kituose regionuose tiesiogiai veikia mūsų saugumą, privalome į tai reaguoti.

Dabartinis konfliktas su Iranu rodo, kaip nestabilumas už Europos ribų gali kelti grėsmę laivybos laisvei, pasaulinei prekybai ir sąjungininkų interesams.

Todėl diskusijos apie sąjungininkų indėlį į misijas už NATO teritorijos ribų yra visiškai pagrįstos. Tokie indėliai ne silpnina kolektyvinę gynybą, o priešingai – stiprina NATO strateginę reikšmę ir demonstruoja solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis.

Todėl Lietuva remia pastangas užtikrinti laivybos laisvę ir jūrų saugumą, įskaitant Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovaujamas iniciatyvas.

Ponios ir ponai,

artėjant Ankaros viršūnių susitikimui, mums reikia pozityvios ir ambicingos žinios.

Žinios apie sąjungininkų vienybę.

Žinios apie tvirtą Amerikos įsipareigojimą Europos saugumui.

Žinios apie stipresnę Europą, prisiimančią didesnę atsakomybę stipresniame Aljanse, kuris jau vadinamosios NATO 3.0 versijos.

Nors Jungtinės Valstijos išlieka nepakeičiama Europos sąjungininke, turime toliau stiprinti Europos pajėgumus ir gynybos pramonės bazę. Šie tikslai vienas kitam neprieštarauja – jie vienas kitą papildo.

Neturime leisti, kad dirbtinai kuriami naratyvai apie transatlantinį susiskaldymą nukreiptų mūsų dėmesį nuo bendro tikslo.

Nei Europa, nei Šiaurės Amerika negali užtikrinti saugumo veikdamos atskirai.

Mūsų priešininkai susiskaldymu tik pasinaudotų. To negalime leisti!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas