Ekonomikos ir inovacijų komitetas: „Naujos kartos Lietuva“ planas artėja prie finišo, tačiau lemiamas klausimas – realus poveikis gyventojams

2026 m. birželio 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitetas parlamentinės kontrolės tvarka išklausė Finansų ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Susisiekimo ministerijos atstovų informaciją apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo eigą.

Komitetui pristatyta, kad šiuo metu Lietuva yra pasiekusi 140 iš 197 plane numatytų rodiklių, o Europos Komisijai jau atsiskaityta už 129 iš jų. Iki šių metų rugsėjo 30 d. planuojama pateikti paskutinį mokėjimo prašymą ir užbaigti atsiskaitymą už likusius rodiklius.

Finansų ministerijos duomenimis, pasiekti 77 iš 78 reforminių veiksmų (99 proc.). Iš viso pasiekta 140 rodiklių (71 proc.): 77 reforminiai veiksmai ir 63 investicijos iš 119. Didelės rizikos rodiklių skaičius sumažintas nuo 31 iki 13. Taip pat informuota, kad gegužės 29 d. Europos Komisijai pateiktas paskutinis plano keitimas, skirtas sumažinti rizikas ir užtikrinti sklandų plano užbaigimą.

Tarpmiestinio susisiekimo reforma: svarbiausias klausimas – poveikis regionams

Vienintelis Europos Komisijos dar nepatvirtintas reforminis veiksmas – tarpmiestinio susisiekimo sistemos reforma. Nors visi reformai reikalingi teisės aktai jau priimti, galutinis rodiklio įvertinimas priklausys nuo Europos Komisijos sprendimo.

Komiteto nariai daug dėmesio skyrė praktiniam reformos poveikiui. Diskusijoje aptarti regionų pasiekiamumo, nuostolingų maršrutų išlaikymo ir viešojo transporto prieinamumo klausimai. Pabrėžta, kad reformos sėkmė bus vertinama pagal tai, ar gyventojai pajus realų susisiekimo sąlygų pagerėjimą.

Investicijos koreguojamos atsižvelgiant į rinkos poreikius

Posėdyje aptarti atvejai, kai dalį investicijų teko koreguoti dėl mažesnio nei tikėtasi rinkos aktyvumo. Tarp jų – alternatyviųjų degalų infrastruktūros projektai, kurių įgyvendinimas ne visur vyko pagal pirminius planus.

Kartu pažymėta, kad kitose srityse – skaitmeninimo, inovacijų ir viešųjų paslaugų modernizavimo – pažanga vertinama teigiamai, o didžioji dalis rodiklių turėtų būti pasiekti numatytais terminais.

„Sutaupytos“ lėšos nukreipiamos kitoms investicijoms

Komitetui paaiškinta, kad dalis plane susidariusių lėšų atsirado atsisakius arba pakeitus didesnės rizikos projektus. Šios lėšos nukreipiamos kitoms investicijoms ir finansinėms priemonėms.

Viena iš tokių krypčių – daugiau kaip 50 mln. eurų padidintas nacionalinio plėtros banko ILTE įstatinis kapitalas. Pasak Finansų ministerijos atstovų, tai leis lanksčiau finansuoti ekonomikos ir verslo plėtrai skirtas priemones.

Komiteto pozicija

Komitetas pažymėjo, kad artėjant paskutiniam plano įgyvendinimo etapui svarbu ne tik laiku atsiskaityti už rodiklius, bet ir įvertinti realų investicijų poveikį žmonėms, verslui ir regionams.

„Artėjant paskutiniam plano įgyvendinimo etapui svarbiausia ne formaliai užskaityti rodiklius. Turime vertinti, kokią realią naudą šios investicijos sukuria žmonėms, verslui ir regionams. Gyventojams svarbu ne ataskaitos, o realūs pokyčiai – geresnis susisiekimas, didesnės galimybės ir konkurencingesnė ekonomika“, – pabrėžė Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.

Komitetas ir toliau vykdys plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.

Parengė

Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto biuro patarėja

Laura Jasiukėnienė

Tel. (0 5) 209 6753