Seimas svarstys siūlymus keisti seksualinio smurto teisinį reguliavimą

2026 m. birželio 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Agnės Bilotaitės pristatytus Baudžiamojo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama keisti seksualinio smurto sąvoką, griežtinti ir plėsti baudžiamąją atsakomybę už seksualinį priekabiavimą, numatyti atsakomybę už vaikų viliojimą skaitmeninėje erdvėje.

Pasak A. Bilotaitės, tyrimų duomenimis, seksualinį smurtą Lietuvoje yra patyrusios viena iš dešimties moterų, 7,4 proc. moterų nurodė patyrusios išžaginimą. „Tai yra dešimtys tūkstančių žmonių ir smarkiai per daug. Realybė šiandien tokia, kad tik viena iš aštuonių kreipiasi į policiją. Tai reiškia, kad daugelis tiesiog nesikreipia pagalbos, nes nesitiki, kad juos išgirs ir supras. 2025 m. buvo nutraukta beveik pusė ikiteisminių tyrimų, ir tai kelia klausimą, ar mūsų teisingumo sistema pajėgi apginti nuskriaustuosius?“, – pristatydama pataisas sakė parlamentarė.

Teikiamais projektais siekiama išplėsti atsakomybės už seksualinį priekabiavimą taikymą, siekiant efektyviai kovoti su šiuo reiškiniu ir išlaikant atsakomybės, taikomos už atitinkamus veiksmus, proporcingumą. 

Naujomis nuostatomis būtų įtvirtinama nauja seksualinio prievartavimo sudėtis, kurios esminis požymis – asmens sutikimo lytiniams santykiams nebuvimas. Anot Seimo narės, tai reiškia, kad lytiniai santykiai be vieno iš asmenų sutikimo laikomi nusikaltimu. „Tikrai nereikės kažkokio raštiško sutikimo, mes nekeičiame nekaltumo prezumpcijos, mes neperkeliame įrodinėjimo naštos kaltininkams ir visais atvejais, kaip ir iki šiol, teismas vertins visų aplinkybių ir įrodymų visumą. Svarbiausias aspektas – šiandien dažniausia pirmiausia klausia aukos, ar buvo smurtas, ar buvo pakankamai priešinamasi, tai šiuo atveju pirmiausia dabar bus klausiama, ar buvo sutikimas“, – teigė A. Bilotaitė. 

Kartu būtų tikslinami seksualinio prievartavimo objektyvieji požymiai apibrėžiant jį kaip lytinį santykiavimą vaginaliniu, analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu su žmogumi be jo laisvanoriško sutikimo bei atsisakoma „lytinės aistros tenkinimo“ požymio, siekiant išvengti dviprasmiško vertinimo.

A. Bilotaitė tvirtino, kad šiame projekte ypatingas dėmesys skiriamas vaikų apsaugai sustiprinti. „Šiandien seksualinis vaikų viliojimas yra grėsmingai auganti problema ir jis vyksta ne tik gatvėje, jis vyksta telefone, socialiniuose tinkluose, įvairiose programėlėse. Kas trečias nepilnametis yra patyręs seksualinį smurtą internete. Pilnamečiai siekia užmegzti santykius, prašo atsiųsti nuotraukas, siekia susitikti. Todėl mes siūlome kriminalizuoti ankstyvuosius seksualinio viliojimo veiksmus, nes valstybės pareiga yra sustabdyti nusikaltimą dar prieš jam įvykstant ir atgrasyti nuo ketinimo tai daryti vėliau“, – kalbėjo politikė.

Baudžiamojo kodekso pataisomis, siekiant labiau apsaugoti vaikus nuo jais pasinaudoti siekiančių asmenų, siūloma nustatyti naujas nusikalstamos veikos – jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimo – sudėtis. Taip pat siekiama ilginti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, kai seksualinės prievartos nusikaltimas padaromas prieš nepilnametį.

Siekiant apsaugoti seksualinį smurtą patyrusius vaikus nuo kontakto su smurtautoju, numatoma nustatyti teismams pareigą visais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo padarė seksualinio pobūdžio nusikaltimą prieš vaiką, svarstyti galimybę skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ar nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

Seimo narė A. Bilotaitė pažymėjo, kad projekte didelis dėmesys skiriamas seksualinio priekabiavimo temai. „Vidutiniškai viena iš penkių moterų Lietuvoje yra patyrusios seksualinį priekabiavimą darbe. Patiria, žinoma, ir vyrai. Jisai vyksta ne tik darbo vietoje, vyksta viešosiose vietose, viešajame transporte, įvairiuose renginiuose, todėl siūlome aiškesnį reguliavimą. Už mažesnio pavojingumo atvejus būtų taikoma administracinė atsakomybė, o už sistemiško ir pavojingesnio elgesio atvejus – baudžiamoji atsakomybė“, – teigė politikė.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1497) balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 13 parlamentarų. Toliau projektas bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomu – Žmogaus teisių komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]