Ateities komitete: atsakomybė ateities kartoms – nuo principų prie veiksmų

2026 m. birželio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas kartu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi š. m. birželio 8 d. 15 val. organizuoja neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją „Atsakomybė ateities kartoms ir kartų tarpusavio teisingumas“.

Gyvename epochoje, kai dabarties sprendimų galiojimo laikas drastiškai prasilenkia su politinių ciklų trukme. Šiandien priimami ekonominiai, ekologiniai ir technologiniai sprendimai formuoja pasaulį, kuriame gyvens dar negimusios kartos – visuomenės dalis, kuri šiandien neturi nei politinio balso, nei rinkimų teisės. Tarpgeneracinis teisingumas – tai ne tik etinė idėja, bet ir kritinė politinė būtinybė peržiūrėti esamą socialinį kontraktą ir užtikrinti, kad šiandienos gerovė nebūtų kuriama ateities sąskaita.

Šios diskusijos tikslas – peržengti abstrakčių lozungų ribas ir suformuluoti praktinius politinius tikslus bei instrumentus. Siekiame atsakyti į klausimą: kaip šiandien priimti sprendimus, kad mūsų valstybė ir visuomenė veiktų ne kaip trumpalaikė išteklių vartotoja, o kaip atsakinga ateities architektė?

Ekspertinėje ir politinėje erdvėje ši tema reikalauja strateginio požiūrio.

Gerovės valstybė ir kartų solidarumas. Tradicinis gerovės valstybės modelis, sukurtas XX a. viduryje, susiduria su rimta krize, nes jis buvo suprojektuotas augančios ekonomikos ir jaunos visuomenės sąlygomis. Tarpgeneracinis teisingumas yra gerovės valstybės išlikimo garantas. Šiandieną ją būtina transformuoti iš „momentinio perskirstymo“ modelio į „ilgalaikio investavimo“ modelį. Be tarpgeneracinio matmens gerovės valstybė tampa trumpalaikiu finansiniu piramidės žaidimu. Tik integruodama atsakomybę ateities kartoms, gerovės valstybė išpildo savo tikrąjį pažadą – sukurti stabilią, saugią ir orią visuomenę ilgalaikėje perspektyvoje.

Ekologinis ir finansinis tvarumas. Kaip suvaldyti augančią planetos išteklių ir valstybių fiskalinę skolą? Siekiama rasti balansą, kad ateities visuomenė nepaveldėtų nuniokotos ekosistemos ir nepakeliamos mokesčių naštos, o turtas ir socialinės garantijos tarp kartų būtų paskirstyti teisingai.

Strateginis numatymas ir instituciniai saugikliai. Kaip transformuoti demokratines institucijas, kad jos gebėtų veikti kaip „ateities kartų advokatai“? Kaip vertinti įžvalginių metodų panaudojimą (poveikio ateities kartoms vertinimas, scenarijų planavimas), kurie leistų trumpalaikį rizikų ir krizių valdymą pakeisti ilgalaikiu, dešimtmečius apimančiu strateginiu planavimu. Kaip Lietuvos strateginio valdymo, teisėkūros poveikio vertinimo, biudžeto ir NPP rengimo procesuose galėtų būti taikoma ateities kartų poveikio patikra, scenarijų planavimas ir jaunimo poveikio vertinimas.

Viešųjų paslaugų ir infrastruktūros atsparumas. Demografiniai pokyčiai – visuomenės senėjimas ir gimstamumo mažėjimas – reikalauja iš esmės peržiūrėti švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės priežiūros modelius. Tikslas – sukurti lanksčias sistemas, kurios užtikrintų kokybiškas paslaugas tiek šiandienos senjorams, tiek ateities mokesčių mokėtojams.

Tvarumo santykiai ir tarpgeneracinis mokymasis. Kaip išvengti kartų poliarizacijos ir vadinamojo „eko-nerimo“? Sprendžiama, kaip sukurti dvikryptį žinių ir patirties srautą (skaitmeninio raštingumo mainai, istorinės atminties perdavimas), stiprinantį tarpusavio empatiją ir solidarumą krizių akivaizdoje. Tai vienas iš svarbiausių amžėjimo krizės ir darbo rinkos tobulinimo veiksnių.

Jaunimo dalyvavimas ir kartų dialogas. Jaunimo įtraukimas turi vykti ankstyvoje sprendimų rengimo stadijoje, kai dar galima keisti alternatyvas, o ne tik formaliai konsultuoti dėl jau parengtų sprendimų. Kartu svarbu stiprinti kartų tarpusavio mokymąsi, patirties perdavimą ir solidarumą.

Sąsajoje su tarpgeneraciniu teisingumu ir gerovės valstybės ateitimi, svarstytinas UBP modelis, kuris veiktų kaip radikali socialinio kontrakto transformacija. Jis tiesiogiai keičia tai, kaip valstybė paskirsto finansinę naštą (turto atotrūkio tarp kartų mažinimas, darbo rinkos modernizavimas DI sąlygomis), ir saugumą tarp skirtingų amžiaus grupių.

Kviečiame ekspertus, akademinė bendruomenės žmones, politikos formuotojus ir visuomenės atstovus konstruktyviam dialogui apie mūsų bendrą atsakomybę artinant ateitį.

Šia tema diskutuos: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto prof. dr. Boguslavas Gruževskis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Ainė Ramonaitė, Lietuvos karo akademijos prorektorius mokslui ir studijoms dr. Giedrius Viliūnas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto doc. dr. Rūta Žiliukaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto biuro patarėjas Laurynas Misevičius. 

Diskusiją moderuos Seimo Ateities komiteto pirmininkas doc. Vytautas Grubliauskas.

Diskusiją taip pat galima stebėti Seimo „YouTube“ paskyroje Atviras Seimas.

Daugiau informacijos: 

Ateities komiteto biuras

El. p. [email protected]