Seimas spręs dėl karinės jėgos padarytos žalos kompensavimo įteisinimo

2026 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas pradėjo svarstyti krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pristatytas Karinės jėgos naudojimo statuto pataisas, kuriomis siūloma sukurti teisėtai panaudotos karinės jėgos padarytos žalos kompensavimo sistemą.

Pasak iniciatyvos rengėjų, pastaruoju metu Lietuvos kariuomenė vis dažniau pasitelkiama padėti civilinėms institucijoms valdant įvairias saugumo situacijas. „Lietuvos kariuomenė prisideda prie valstybės sienos apsaugos stiprinimo, siekiant apsaugoti Lietuvą ir ES nuo neteisėtos migracijos srautų, dalyvauja užkardant iš Baltarusijos į Lietuvos teritoriją oro balionais gabenamą kontrabandą bei vykdo kitas pagalbos civilinėms institucijoms užduotis. Šių užduočių vykdymas didina tikimybę, kad naudojant karinę jėgą gali būti padaryta žala tretiesiems asmenims. Tokių situacijų regione jau buvo – 2025 m. rugsėjo mėn. Lenkijoje, panaudojus karinę jėgą siekiant neutralizuoti Rusijos bepilotį orlaivį, buvo apgadintas gyvenamasis namas“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte. 

Kaip pažymi pataisų autoriai, tokiais ir panašiais atvejais nukentėję tretieji asmenys neturi realios galimybės išieškoti patirtos žalos iš asmenų, prieš kurių neteisėtus veiksmus buvo panaudota karinė jėga. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą žalos našta faktiškai tektų nukentėjusiam asmeniui, nors žala atsirado dėl valstybės institucijų teisėtų veiksmų užtikrinant valstybės ir visuomenės saugumą.

Civilinis kodeksas numato, kad teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teikiamais pakeitimais numatoma kompensuoti tik tiesioginius nuostolius – nebūtų atlyginama neturtinė žala ar negautos pajamos. Sprendimus dėl kompensacijų priimtų Vyriausybės įgaliota institucija, o žalos nustatymo ir kompensavimo tvarką nustatytų Vyriausybė.

Kompensacijos būtų mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, jų nepakakus – iš papildomai skirtų valstybės biudžeto lėšų, o prireikus – ir iš valstybės rezervo lėšų. Atsižvelgiant į kompensacijos dydį ir valstybės finansines galimybes kompensacijos išmokėjimas galėtų būti išdėstytas per 10 metų. Nukentėjusysis dėl kompensacijos privalėtų kreiptis ne vėliau kaip 3 metus nuo žalos atsiradimo dienos.

Be to, siekiant stiprinti Lietuvos, kaip patikimos priimančiosios šalies ir kolektyvinės gynybos partnerės, reputaciją, siūloma nereikalauti iš NATO sąjungininkų atlyginti žalos, atsiradusios dėl jų teisėtų veiksmų vykdant tarnybines užduotis Lietuvoje.

Projektai taip pat numato platesnes galimybes reaguoti į naujo tipo oro grėsmes. Siūloma suteikti teisę panaudoti karinę jėgą ne tik prieš bepiločius orlaivius, bet ir prieš kitus autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomus ore judančius objektus, kai jie pažeidžia nustatytą skrydžių tvarką, kelia grėsmę krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos saugumui arba naudojami kaip ginklas.

Po pristatymo šiems pakeitimams (projektas Nr. XVP-1593) buvo pritarta bendru sutarimu. Toliau projektas bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 23 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]