Seimo Ateities komitetas: ateities kartų interesai turi būti vertinami jau šiandienos sprendimuose

2026 m. birželio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Globalių iššūkių akivaizdoje vis dažniau kyla klausimas, kaip užtikrinti, kad šiandien priimami sprendimai nebūtų grindžiami vien trumpalaikiu politiniu ar administraciniu poreikiu. Todėl Seimo Ateities komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, posėdyje svarstė klausimą „Atsakomybė ateities kartoms ir kartų tarpusavio teisingumas kaip strateginis politikos formavimo principas“.

Dėmesys šiems klausimas vis aktyviau skiriamas tiek ES, tiek ir JT mastu. Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Julius Pranevičius pristatė JT 2024 m. priimtą Ateities paktą (Pact for the Future). Tai vienas svarbiausių tarptautinių dokumentų, brėžiantis gaires valstybių ir organizacijų atsakui į XXI a. iššūkius. Darnus vystymasis, tarptautinė taika ir saugumas, mokslas, technologijos ir skaitmenizacija, jaunimas ir atsakomybė ateities kartoms – visa tai  sulaukia intensyvių tarptautinių diskusijų, tačiau JT šalys sugebėjo susitarti dėl bendro iššūkių įvardijimo ir gairių jiems spręsti. Esminė mintis – šiandienos sprendimus privalu vertinti ilgalaikėje perspektyvoje.

Ambasadorius, Lietuvos nuolatinis atstovas prie EBPO Rolandas Kriščiūnas posėdyje akcentavo, kad kartų teisingumo principas yra pripažįstamas tarptautiniu mastu ir atsispindi tiek EBPO, tiek JT priimtuose dokumentuose. Pažymėta, jog Lietuvai nėra nustatytos tiesiogiai privalomos šios srities priemonės, tačiau valstybė gali remtis EBPO rekomendacijomis, formuodama nacionalinę politiką.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovas Ramūnas Janušauskas pristatė pirmąją Europos Komisijos Kartų tarpusavio teisingumo strategiją. Jo teigimu, strategija remiasi trimis kryptimis – sąžiningu politikos formavimu, sąžiningomis galimybėmis ir teritoriniu teisingumu. Komisija taip pat rengia Kartų tarpusavio teisingumo indeksą, į ateitį orientuoto politikos formavimo priemonių paketą ir „Ateities balsų“ iniciatyvą, kurios turėtų padėti valstybėms narėms geriau vertinti ilgalaikį sprendimų poveikį. Nurodyta, kad kartų teisingumas apima pareigą nepalikti ateities kartoms blogesnės aplinkos, perteklinių finansinių įsipareigojimų ar neišspręstų struktūrinių problemų. Atkreiptas dėmesys į ilgalaikes rizikas, susijusias su visuomenės senėjimu, viešųjų finansų tvarumu, sveikatos apsaugos išlaidų augimu ir darbo jėgos mažėjimu.

Pasisakyme taip pat išreikštas palaikymas teisėkūros procese taikyti jaunimo (kartų) poveikio vertinimą bei svarstyti nepriklausomos priežiūros institucijos ar mechanizmo sukūrimą, kuris sistemingai vertintų teisės aktų ir viešosios politikos atitiktį kartų teisingumo principui. Taip pat pažymėta galimybė pasitelkti EBPO ekspertinę ir techninę pagalbą, rengiant Lietuvai skirtas rekomendacijas šioje srityje.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk pabrėžė, kad Lietuvos kartų tarpusavio teisingumo darbotvarkė pirmiausia siejasi su demografine situacija, visuomenės senėjimu ir mažėjančiu gimstamumu. Pasak jos, didžiausią ilgalaikį poveikį ateities kartoms turės vaikų ir šeimos politika, jaunimo įgalinimas, dirbančiųjų sveikata ir kvalifikacija, galimybės kuo ilgiau išlikti aktyviems darbo rinkoje, taip pat pensijų ir ilgalaikės priežiūros sistemos tvarumas. Kartų tarpusavio teisingumo prasme itin didelę reikšmę turi pensijų ir ilgalaikės priežiūros sistema. Jos tobulinimui skiriamas nuolatinis dėmesys.

Jaunimo reikalų agentūros direktorius Jonas Laniauskas pabrėžė, kad komiteto posėdyje svarstomi klausimai yra itin glaudžiai susiję su jaunimu ir negali būti sprendžiami negirdint jaunimo atstovų balso. Bendradarbiavimas su jaunimo organizacijomis glaudus ir pasireiškia įvairiais formatais, tačiau šios visuomenės dalies įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus vis dar menkas. 

Ateities įžvalgų integracijos į strateginį valdymą poreikis buvo aptartas Ministrės Pirmininkės patarėjo Tado Vinokur. Ne naujų mechanizmų kūrimas, bet rėmimasis ilgalaikėmis valstybės raidos gairėmis sprendimų dėl kartų tarpusavio teisingumo priėmimą darytų nuoseklesnį ir įtraukiantį visus ateities ekosistemos dalyvius.

Apibendrindamas svarstytą klausimą Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad atsakomybė ateities kartoms ir kartų tarpusavio teisingumas turi būti vertinami kaip horizontalus sprendimų kokybės ir politinio nuoseklumo kriterijus, taikomas svarbiausiuose politikos formavimo, teisėkūros, strateginio planavimo ir parlamentinės kontrolės etapuose. Akcentuota, kad parlamentinė kontrolė šiais klausimais yra būtina ir bus tęsiama.

Parengė 

Seimo Ateities komiteto biuro patarėjas

Laurynas Misevičius

El. p. [email protected]