Seimo narys Giedrius Drukteinis Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo proceso Parlamentinės Asamblėjos plenarinėje sesijoje: „Turime mažinti susiskaldymą ir kurti pasitikėjimą“

2026 m. birželio 23  d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Birželio 23 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis dalyvauja Sofijoje (Bulgarijos Respublika) vykstančioje Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo proceso Parlamentinės Asamblėjos (SEECP PA) plenarinėje sesijoje.

„Šiais geopolitinio neapibrėžtumo laikais parlamentinė diplomatija tapo svarbesnė nei bet kada anksčiau. Ji suteikia mūsų regionui stipresnį balsą tarptautinėje arenoje. Būdami parlamentarais kuriame sistemas, kurios palaiko bendradarbiavimą, ir inicijuojame sąsajas tarp regionų, vyriausybių ir piliečių. Vykdydami tarpvalstybinį dialogą, parlamentai gali reikšmingai prisidėti prie taikos, stabilumo ir atsparumo didinimo mūsų šalyse. Parlamentinė diplomatija sudaro sąlygas mums dalytis gerąja patirtimi ir siekti bendrų tikslų“, – pabrėžia Seimo narys Giedrius Drukteinis.

Sofijoje iškelti 2026 m. Bulgarijos pirmininkavimo SEECP PA prioritetai artimi ir Baltijos valstybėms. Abi organizacijos daug dirba tokiose sferose kaip regioninis junglumas, energijos tvarumas ir tvarus ekonomikos augimas, taip pat aktyviai dalyvauja regioninės svarbos transporto infrastruktūros projektų užbaigimo procese ir tvarių infrastruktūros sprendimų, skirtų regiono transporto, energetikos ir skaitmeninio sektoriaus plėtrai, įgyvendinime. Atsparumo stiprinimo, kovos su hibridinėmis grėsmėmis ir dezinformacija, regioninio bendradarbiavimo stiprinimo, užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi į rinkimus klausimai – Baltijos Asamblėjos darbotvarkėje.

„Saugumo padėtis Baltijos valstybėse tebėra rimta. Mūsų regionas susiduria su politiniu spaudimu, kibernetinėmis atakomis, dezinformacijos kampanijomis, provokacijomis prie sienų ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis. Šie iššūkiai neapsiriboja nacionalinėmis sienomis, todėl jų neįmanoma įveikti vienos šalies jėgomis. Dėl to bendradarbiavimas bei pasidalinimas patirtimi ar galimais problemų sprendimais yra būtinas“, – savo kalboje akcentavo Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis.

Kaip pabrėžia SEECP PA atstovai, vienas iš svarbiausių organizacijos veiklos prioritetų – SEECP dalyvių integracija į Europos Sąjungą. ES nuopelnais grindžiama plėtros politika, yra patikimiausia investicija į regiono gerovę ir stabilumą bei į ES narystės siekiančių SEECP dalyvių reformų procesą. Įtraukiojo regioninio bendradarbiavimo, geros kaimynystės, pagrindinių žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi mechanizmų diegimas yra būtina sąlyga Europos integracijos procesui paspartinti. Laipsniškos integracijos proceso rėmimas – tai priemonė, kuri padės pasirengti Europos standartų įdiegimui šio regiono šalyse.

SEECP šalių regioninis stabilumas nėra atsiejamas nuo bendrosios saugumo situacijos visoje Rytų Europoje, o ypač karo Ukrainoje. „Iš savo pačių istorijos žinome, ką reiškia okupacija, represijos ir kova už laisvę. Būtent todėl mūsų parama Ukrainai išlieka tvirta ir nepajudinama. Svarbu prisiminti, kad Ukraina gina ne tik savo suverenumą, bet ir principus, kuriais grindžiama Europos saugumo tvarka. Laisva ir pergalinga Ukraina atitinka kiekvienos šiandien čia atstovaujamos šalies interesus“ – SEECP PA sesijoje pabrėžė Giedrius Drukteinis.

Tiek Baltijos Asamblėja, tiek Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo proceso Parlamentinės Asamblėja – orientuotos į regioninio solidarumo užtikrinimą ir siekia stiprinti bendradarbiavimą bei ryšius tarp parlamentų. Jau daug metų abi asamblėjos palaiko dialogą, grindžiamą bendromis vertybėmis, tokiomis kaip demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė. Bulgarijos pirmininkavimo SEEPC laikotarpiu pabrėžiamas konkurencingumas ir žmogiškasis kapitalas – darbo jėgos mokymo ir kvalifikacijos kėlimo skatinimas, talentų pritraukimas į regioną ir jų išlaikymas, jaunimo bendradarbiavimo skatinimas. Investicijos į mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir glaudesnis bendradarbiavimas tarp universitetų, akademinės bendruomenės ir verslo. Akcentuojamas konkurencingumo didinimas ir žmogiškojo kapitalo plėtra, atsižvelgiant į skaitmeninę pertvarką ir inovacijas, pasitelkiant mokslinius tyrimus, skaitmeninimą, inovacijas ir naujas technologijas.

Parengė

Renata Godfrey

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

El. p. [email protected]