Seimas svarstys įstatymų pakeitimus ES migracijos ir prieglobsčio paktui įgyvendinti

2026 m. birželio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas pradėjo svarstyti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais numatoma įgyvendinti ES migracijos ir prieglobsčio paktą.

Pasak iniciatyvą pristačiusio laikinojo vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, įstatymų projektais siekiama sukurti efektyvią migracijos valdymo ir prieglobsčio sistemą pasirengti tinkamai reaguoti į galimą migracijos srautų didėjimą, užtikrinti solidarumą su neteisėtos migracijos spaudimą patiriančiomis ES valstybėmis narėmis, paspartinti prieglobsčio ir grąžinimo procedūras bei užtikrinti tinkamas prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas.

Siekiant užtikrinti išorės sienų saugumą, visiems užsieniečiams, neatitinkantiems atvykimo į ES sąlygų, būtų atliekamas tikrinimas. Tokie užsieniečiai būtų registruojami bei atliekami jų tapatybės ir sveikatos patikrinimai, taip pat vertinama ar atvykstantieji nekelia grėsmės saugumui. „Tikrinimo metu vyksta identifikavimas, saugumo patikrinimas, sveikatos patikra ir pažeidžiamumo vertinimas. Tikrinimai turi būti atlikti per septynias darbo dienas, jeigu užsienietis yra aptinkamas prie išorės sienos arba per tris darbo dienas, kai užsienietis nustatomas Lietuvos Respublikos teritorijoje“, – kalbėjo V. Kondratovičius.

Tarptautinės apsaugos prašytojams, kurie atvyktų iš saugių šalių arba kurie klaidintų valdžios institucijas, keltų pavojų saugumui, būtų taikoma privaloma pasienio procedūra. Tarptautinės apsaugos reikalavimų neatitinkantys asmenys būtų veiksmingai grąžinami. Taip pat būtų sukuriamas tikrinimo ir pasienio procedūros stebėsenos mechanizmas.

Įstatymų pakeitimais siekiama numatyti solidarumo mechanizmo įgyvendinimo tvarką: sprendimus dėl perkeliamų asmenų ir jų skaičiaus priimtų Vyriausybė, o sprendimus dėl kiekvieno konkretaus perkeliamo užsieniečio – Migracijos departamentas.

Krizinių situacijų metu atsirastų galimybė ilginti procedūrų terminus, nukrypti nuo pasienio procedūros taikymo, taip pat krizinėje situacijoje esančios valstybės būtų atleidžiamos nuo pareigos atsiimti iš kitų ES valstybių narių prašytojus, už kuriuos jos yra atsakingos.

Lydimaisiais įstatymų projektais siekiama užtikrinti tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos narių teises socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir kvalifikacijos pripažinimo srityse bei praplėsti nepilnamečių tarptautinės apsaugos prašytojų sveikatos priežiūros apimtį.

Kaip pažymėjo laikinasis vidaus reikalų ministras, siekiant įgyvendinti Migracijos ir prieglobsčio paktą iš ES sienų valdymo ir vizų finansinės paramos ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo numatyta skirti beveik 74 mln. eurų, 10 proc. bendru finansavimu prisidės Lietuva biudžeto lėšomis.

Nuo birželio 12 d. visoje ES, įskaitant ir Lietuvą, oficialiai įsigaliojo naujasis Migracijos ir prieglobsčio paktas. Šis susitarimas iš esmės pertvarko bendrąją ES migracijos politiką, užtikrindamas didesnį valstybių narių saugumą, efektyvesnį išorės sienų valdymą ir tvaresnį solidarumo mechanizmą.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1636) balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 8 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]