Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete diskutuota dėl užsitęsusio viešojo administravimo įgaliojimų „išgryninimo“

2026 m. liepos 2 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas liepos 1 d. vykdė parlamentinę kontrolę, kurios metu gilinosi, kaip vyksta viešojo administravimo sistemos peržiūra ir funkcijų „išgryninimas“.

Komiteto posėdyje dalyvavo Vidaus reikalų, Aplinkos, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Valdymo koordinavimo centro, Lietuvos savivaldybių asociacijos bei Vilniaus m. savivaldybės atstovai. 

Komiteto pirmininkas Jaroslavas Narkevičius priminė, kad šis klausimas Komitete gvildenamas jau ne pirmą kartą ir pasiūlė įvertinti situaciją, susijusią su viešojo administravimo įgaliojimų peržiūra nuo 2020 metų iki dabar.

Seimas 2020 metais priėmė Viešojo administravimo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2987 (toliau – VAĮ pakeitimo įstatymas). Vienas iš VAĮ pakeitimo įstatymo aspektų – viešojo administravimo įgaliojimų suteikimą sieti su juridinio asmens teisine forma bei sugriežtinti viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo valstybės ar savivaldybių viešosioms įstaigoms bei valstybės ar savivaldybių įmonėms taisykles. Ši tvarka turėjo įsigalioji 2025 m. sausio 1 d., bet įsigaliojimas nukeltas į 2027 m. sausio 1 d.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas pakomentavo, kad funkcijų išgryninimas valstybiniame sektoriuje vyko gana sklandžiai. 2026 m. rudens sesijoje Seimui bus pateikti įstatymų projektai, kuriais iš esmės bus užbaigtas viešojo administravimo funkcijų perskirstymas valstybės valdomoje įmonėje Registrų centras.

Sudėtingiau šis procesas vyksta savivaldybėse. Dalis savivaldybių yra suteikusios viešųjų paslaugų teikimo administravimo, teisės aktų įgyvendinimo priežiūros ir net administracinių paslaugų teikimo įgaliojimus savo įmonėms ir viešosioms įstaigoms tokiose srityse, kaip atliekų tvarkymas, viešojo transporto organizavimas, socialinio būsto administravimas, komunalinių paslaugų teikimas. 

Paslaugos gyventojams teikiamos, todėl, kaip akcentavo Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, savivaldybės dažnai neįžvelgia praktinio planuojamų viešojo administravimo peržiūros ir galimų įmonių pertvarkų reikalingumo ar naudos. 

Vilniaus m. savivaldybės atstovų nuomone, tokios pertvarkos pareikalautų žmogiškųjų išteklių perskirstymo, perkeliant kvalifikuotus specialistus iš savivaldybės įmonių ar viešųjų įstaigų į savivaldybių administracijas, kas galimai sąlygotų dalies specialistų netekimą. Taip pat, reorganizuojant juridinius asmenis ir perskirstant darbuotojų bei vadovų kompetencijas ir atsakomybes, galimai kiltų rizika, kad pertvarkų laikotarpiu sutriktų paslaugų teikimas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai suabejojo, ar tokios pertvarkos tikrai prisidėtų prie paslaugas teikiančių ar jas administruojančių įmonių veiklos efektyvumo. Tam paantrino ir Susisiekimo ministerijos atstovas. Valdymo koordinavimo centro atstovas pritarė, kad siekis atskirti viešųjų paslaugų administravimą ir šių paslaugų teikimą yra logiškas, bet jis neturi tapti savitiksliu. Esminiu tikslu turi likti paslaugų kokybė, nepertraukiamumas ir pasiekiamumas.

Komiteto pirmininkas J. Narkevičius, apibendrindamas išsakytas pozicijas, akcentavo, kad turi būti priimtas politinis sprendimas dėl užsitęsusio viešojo administravimo funkcijų „išgryninimo“.

Priimant sprendimą svarbiausia įvertinti, kas šiuo laikotarpiu laikytina valstybės prioritetu – viešųjų paslaugų gyventojams nepertraukiamumas ir kokybė, ar viešojo administravimo įgaliojimų peržiūra ir sistemos „išgryninimas“.

Galutiniai politiniai sprendimai turės būti priimti Seimo rudens sesijos metu. 

Parengė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuras