Reikalavimai pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti nesikeis

2026 m. liepos 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta išlaikyti šiuo metu taikomus reikalavimus pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti.

Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. turėjo įsigalioti naujos nuostatos, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų slenkstinį lygį. Jeigu asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu būtų nepasiekęs kurio nors dalyko slenkstinio pasiekimų lygio, jis būtų galėjęs tais pačiais mokslo metais pakartotinai dalyvauti atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime. Kartu būtų įsigaliojusios ir nuostatos, kad vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus.

Priimtomis pataisomis nuspręsta atsisakyti šių dar neįsigaliojusių reikalavimų. Tokiu būdu ir toliau vidurinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius 2 valstybinius brandos egzaminus, o pagrindinis – baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinus mokymosi pasiekimus.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatai ir toliau bus priskiriami pasiekimų lygiams (1–3 balai – nepasiektas slenkstinis lygis, 4 balai – slenkstinis lygis, 5–6 balai – patenkinamas lygis, 7–8 balai – pagrindinis lygis, 9–10 balų – aukštesnysis lygis), o mokiniai nepasiekę patenkinamo pasiekimų lygio (gavę 1–4 balus) gaus papildomą mokymosi pagalbą ir galės mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.

„Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo slenkstis turi būti pažangos matavimo, o ne atrankos įrankis. Ir tas reikalavimas tampa jau nebe vertinimo priemone, o teisiniu barjeru. Ir iš tikrųjų, remiantis NŠA (Nacionalinės švietimo agentūros) duomenimis, jeigu būtent slenkstinis reikalavimas būtų taikytas jau 2025 metais, tai pagrindinio išsilavinimo nebūtų įgiję 4 tūkst. 247 mokiniai, arba 15,2 proc. visų dešimtokų. Tai tikrai nėra pavieniai atvejai, tai tūkstančiai jaunų žmonių visoje Lietuvoje“, – yra sakiusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]