Seimo nario S. Čaplinsko pranešimas: „Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. S. Čaplinskas: Vaikų gerovės iššūkiai Lietuvoje: skirtingos problemos, tos pačios priežastys“

2026 m. liepos 29 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau aptariamas vaikų ir paauglių smurto, patyčių, netolerancijos, agresyvaus elgesio bei seksualinio priekabiavimo apraiškos ugdymo įstaigose. Nors šie reiškiniai dažnai nagrinėjami atskirai, jie neretai yra susiję su tais pačiais rizikos veiksniais, kurie lemia ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, priklausomybių formavimąsi, prastėjančią emocinę sveikatą bei socialinę atskirtį.

Anot Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko prof. dr. Sauliaus Čaplinsko, visuomenėje vis dažniau matomos problemos rodo būtinybę pereiti nuo pavienių reakcijų prie sisteminio požiūrio.

 „Matome augantį susirūpinimą dėl vaikų ir paauglių smurto, patyčių, elektroninių cigarečių vartojimo, psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumo, seksualinio priekabiavimo ir prastėjančios emocinės savijautos. Dažnai šios problemos nagrinėjamos atskirai, nors jos yra glaudžiai susijusios. Todėl turime ieškoti ne pavienių sprendimų, o vertinti bendrą vaiko aplinką ir rizikos veiksnius“, – teigia prof. dr. S. Čaplinskas.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įvairios rizikingos elgesio formos dažnai pasireiškia kartu. Tarptautiniai ir nacionaliniai tyrimai rodo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, smurtinis elgesys, patyčios, rizikingas elgesys skaitmeninėje erdvėje ir prastėjanti psichikos sveikata gali turėti bendras priežastis – socialinę atskirtį, emocinės pagalbos stoką, silpnus ryšius šeimoje ar bendruomenėje, nepakankamą suaugusiųjų įsitraukimą.

Reaguodama į šias tendencijas, Seimo Priklausomybių prevencijos komisija planuoja 2026 m. rudens sesijos metu ir toliau kompleksiškai vertinti vaikų ir jaunimo gerovės situaciją, analizuoti priklausomybių, psichikos sveikatos ir saugumo klausimų tarpusavio sąsajas bei kartu su atsakingomis institucijomis ieškoti papildomų prevencinių, švietimo, kontrolės ir pagalbos priemonių. Tik koordinuotas ir visapusiškas požiūris gali užtikrinti saugesnę aplinką vaikams bei veiksmingai mažinti rizikas, kurios ilgainiui gali lemti įvairių socialinių problemų plitimą.

Komisija ketina ypatingą dėmesį skirti prevencijos stiprinimui mokyklose ir bendruomenėse, ankstyvam rizikų atpažinimui, pagalbos prieinamumui vaikams ir šeimoms, tarpžinybinio bendradarbiavimo gerinimui bei vaikų saugumo užtikrinimui tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje aplinkoje.

Pasak prof. dr. S. Čaplinsko, valstybės tikslas turi būti ne tik reaguoti į jau įvykusius incidentus, bet ir laiku atpažinti rizikas bei užkirsti kelią problemų formavimuisi.

„Turime siekti, kad vaikai augtų saugioje aplinkoje, kurioje būtų mažiau smurto, priklausomybių, patyčių ir kitų rizikų. Tai nėra vienos institucijos užduotis. Tai bendras valstybės, savivaldos, mokyklų, šeimų ir visos visuomenės atsakomybės klausimas“, – pabrėžia komisijos pirmininkas.

Veiksmingiausi rezultatai gali būti pasiekti tik taikant kompleksines, ilgalaikes ir duomenimis grįstas prevencijos priemones, kurios padėtų stiprinti vaikų emocinę gerovę, atsparumą rizikos veiksniams ir kurtų saugesnę aplinką augančiai kartai.

2026 m. pirmą pusmetį Seimo Priklausomybių prevencijos komisija pagrindinį dėmesį taip pat skyrė vaikų ir jaunimo apsaugai nuo priklausomybių, priklausomybių prevencijos politikos stiprinimui, ankstyvajai intervencijai, priklausomybių gydymo ir reabilitacijos sistemos tobulinimui bei visuomenės sveikatos stiprinimui.

Vienu svarbiausių komisijos veiklos prioritetų tapo elektroninių cigarečių vartojimo tarp vaikų ir jaunimo problema. Komisijos organizuotoje konferencijoje „Elektroninės cigaretės ir jaunimo (ne)sveikata: problema, kurios nebepaslėpsime už dūmų“ mokslininkai, medikai, visuomenės sveikatos specialistai, teisėsaugos ir tarptautinių organizacijų atstovai konstatavo, kad elektroninių cigarečių vartojimas tarp nepilnamečių Lietuvoje pasiekė visuomenės sveikatos problemos mastą. Atkreiptas dėmesys, kad daugiau kaip pusė (51,2 proc.) 15–16 metų moksleivių bent kartą gyvenime yra vartoję elektronines cigaretes, 55,6 proc. nurodo galintys jas lengvai įsigyti, o pirmasis pabandymas dažniausiai įvyksta dar nesulaukus 13 metų.

Konferencijos metu pristatyti duomenys atskleidė reikšmingas rinkos kontrolės problemas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, net 96 proc. patikrintų elektroninių cigarečių modelių neatitiko teisės aktų reikalavimų, o beveik 9 iš 10 tirtų bandinių buvo nustatyti įvairūs pažeidimai. Dažniausiai nustatytos problemos buvo neatskleista produktų sudėtis, draudžiamų kvapiųjų medžiagų naudojimas ir netinkamas ženklinimas. Komisija konstatavo, kad vien teisės aktų nepakanka – būtina stiprinti jų įgyvendinimo kontrolę ir užtikrinti realų nepilnamečių apsaugos mechanizmų veikimą. 

„Rudens sesijoje teiksiu Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais sieksiu uždrausti vienkartines elektronines cigaretes Lietuvoje. Toks sprendimas grindžiamas tiek ekspertų ir mokslininkų įžvalgomis, tiek tarptautine praktika ir augančiu poreikiu veiksmingiau apsaugoti vaikus bei jaunimą nuo priklausomybę sukeliančių produktų. Vienkartinės elektroninės cigaretės šiandien yra vieni patraukliausių ir lengviausiai prieinamų gaminių jaunimui, todėl valstybė privalo imtis ryžtingų priemonių jų prieinamumui mažinti ir jaunimo sveikatai apsaugoti“, – teigia prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Komisija pirmąjį pusmetį nuosekliai akcentavo, kad elektroninių cigarečių kontrolė negali apsiriboti vien draudimais. Būtina stiprinti prevenciją mokyklose ir bendruomenėse, plėtoti ankstyvąją intervenciją, didinti tėvų ir visuomenės informuotumą, užtikrinti veiksmingą rinkos priežiūrą, griežčiau kontroliuoti prekybą internete ir socialiniuose tinkluose, tobulinti sankcijų taikymą bei mažinti šių gaminių patrauklumą jaunimui.

Apibendrinant pažymėtina, kad komisijos veikla 2026 m. pirmąjį pusmetį buvo orientuota į ankstyvąją prevenciją, vaikų ir jaunimo sveikatos apsaugą, priklausomybių daromos žalos mažinimą ir įrodymais grįstos politikos stiprinimą. Elektroninių cigarečių vartojimo mažinimas, vienkartinių elektroninių cigarečių draudimo iniciatyva, bendruomeninių prevencijos modelių plėtra ir ankstyvosios intervencijos stiprinimas išlieka svarbiausiais komisijos veiklos prioritetais antrajame metų pusmetyje.

Daugiau informacijos:

Komisijos pirmininkas Saulius Čaplinskas, tel. (0 5) 209 6603

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų skyriaus patarėja Erika Mikalajūnienė, tel. (0 5) 209 6815