Seimas pritarė Respublikos Prezidento veto dėl reikalavimų pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti

2026 m. rugpjūčio 25 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) 

Seimas nusprendė pritarti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos siūlymui ne panaikinti, bet atidėti įstatymo pataisas dėl reikalavimų pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti.

Nuo Rugsėjo 1 d. turėjo įsigalioti naujos nuostatos, nustatančios, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (toliau – PUPP) metu pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų slenkstinį lygį. Pagal Įstatymu nustatomą reguliavimą, pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokinių mokymosi pasiekimus PUPP iš lietuvių kalbos ir matematikos metu, neatsižvelgiant į pasiektus rezultatus. Liepos 14 d. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, jais nuspręsta išlaikyti šiuo metu taikomus reikalavimus pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti.

G. Nausėda priimtą įstatymą vetavo ir pasiūlė slenkstinio pasiekimų lygio reikalavimo įsigaliojimą atidėti iki 2029 m. rugsėjo 1 d.. „Prezidentas pabrėžia, kad pagrindinio išsilavinimo įgijimas neturėtų būti siejamas vien su formaliu pagrindinio ugdymo programos baigimu ir dalyvavimu PUPP. Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turi patvirtinti, kad asmuo yra įgijęs bent minimalius pagrindinio ugdymo programoje nustatytus gebėjimus ir kompetencijas. Slenkstinis pasiekimų lygis reiškia ne aukštą ar atrankinį akademinį reikalavimą, o minimalų mokymosi rezultatą, kurio tikimasi iš pagrindinio ugdymo programą baigusio asmens. Šio reikalavimo atšaukimas prieš pat jam įsigaliojant, net nepradėjus reguliavimo taikyti ir nepateikus įstatymų siūlomo modelio poveikio analizės, pakerta pasitikėjimą valstybės sprendimais“, – pristatydama šalies vadovo siūlymą sakė Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė.

Pasak vyriausiosios patarėjos, šis trejų metų laikotarpis turi būti skirtas ne problemai atidėti, o sutelkus politikų, švietimo politikos įgyvendintojų, švietimo bendruomenės, ekspertų, mokslininkų, savivaldos jėgas pašalinti sistemines spragas ir šią problemą iš esmės išspręsti.

Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Švietimo ir mokslo komitetas pritarė šalies vadovo dekretui ir teikiamiems siūlymams ir pasiūlė Seimui priimti įstatymą su visomis Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. 

„Papildomos sąlygos išvadoje – kreiptis į Vyriausybę su prašymu XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane kaip prioritetą išskirti pagalbos mokiniams teikimą ir pasiekimo atotrūkių mažinimą skirtinguose regionuose, kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su prašymu pateikti priemonių planą, kaip bus teikiama pagalba mokiniams, kurie NNBP metu pasiekia žemesnių rezultatų, taip pat į Švietimo ir mokslo komiteto darbų planus įsitraukti šio priemonių plano vykdymo parlamentinę kontrolę“, – pristatydama Švietimo ir mokslo komiteto išvadą sakė komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.

Švietimo įstatymui (projektas Nr. XVP-1405GR) su šalies vadovo pataisomis pritarė 98, prieš balsavo 3, susilaikė du Seimo nariai.

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]