Po Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdžio: kvestionuojamas „Ignitis grupės“ valdymo modelis – siūloma peržiūrėti teisės aktus, stiprinti valstybės vaidmenį ir apsaugoti pažeidžiamus gyventojus

2026 m. rugsėjo 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas šiandien parlamentinės kontrolės posėdyje išnagrinėjo 2026 m. rugpjūčio 22 d. stichinės audros padarinius, elektros tiekimo atstatymo eigą ir atsakingų institucijų pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Posėdyje atskleista, kad ši stichija išryškino korporatyvinio bei viešojo valdymo sistemines spragas: kvestionuojamas požiūris, kai valstybės strateginių įmonių valdymas remiasi daugiausia komerciniais kriterijais, o kritinės nacionalinio saugumo infrastruktūros atsparumas negauna reikiamo finansinio prioriteto.

Posėdyje atkreiptas dėmesys, kad didžiausia šalyje valstybės valdoma energetikos grupė AB „Ignitis grupė“ ir jos valdymo organai, priimdami strateginius finansinius sprendimus, turėtų užtikrinti pakankamą bei savalaikį kapitalo nukreipimą į dukterinės bendrovės ESO valdomo elektros skirstomojo tinklo atsparumą ir kabeliavimą. Rugpjūčio 22 d. stichija, dvigubai viršijusi 2024 m. audros „Kirsti“ mastą, piko metu atjungė daugiau nei 268 tūkst. vartotojų ir padarė 11 tūkst. pažeidimų tinkle, iš kurių net 90,8 proc. teko vidutinės įtampos (10 kV) tinklui.

Nors ESO inžinerinis personalas ir brigados dirbo operatyviai, patronuojančios bendrovės lygiu investicijų į tinklo atsparumą tempas ir apimtys išlieka nepakankami. Komiteto narių vertinimu, milijoninės investicijos į tinklo kabeliavimą vėlavo dėl biurokratinių procedūrų bei lėšų stygiaus, o stichijos padarinių našta teko vartotojams. Tai papildo ir kitos sisteminės spragos: Lietuvoje elektros linijų proskynos yra dvigubai mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje, o sprendimai dėl pavojingų medžių šalinimo apsaugos zonose strigo, nes savivaldybės dažnai neišduoda leidimų jų kirtimui, motyvuodamos medžių ypatingu ar saugomu statusu.

Komiteto vertinimu, diskutuotinas pats valstybės atstovavimo modelis ir teisinė struktūra. Šiuo metu AB „Ignitis grupė“ akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija, kurios veiklos lauke natūraliai dominuoja finansiniai rodikliai, biudžeto pajamos bei dividendai. Tuo tarpu už šalies energetinį saugumą ir atsparumą atsakinga Energetikos ministerija yra nutolusi nuo tiesioginių valdymo sprendimų ir veikia daugiausia kaip sektoriaus politikos formuotoja.

Posėdyje atkreiptas dėmesys ir į AB „Ignitis grupė“ Stebėtojų tarybos sudėtį. Šiuo metu Stebėtojų tarybą sudaro 9 nariai, iš kurių 6 yra nepriklausomi tarptautiniai ekspertai, o likę 3 valstybės atstovai reprezentuoja Finansų ministeriją. Taryboje nėra Energetikos ministerijos, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) ar civilinės saugos ekspertų. Pabrėžtina, kad pačioje ESO valdyboje yra „Ignitis grupės“ vadovas bei NKVC atstovas. Kvestionuojama dabartinė atsakomybės pusiausvyra, kai nepriklausomi tarybos nariai, vadovaudamiesi Akcinių bendrovių įstatymu, yra orientuoti į įmonės komercinius bei aplinkosaugos rodiklius, o atsakomybė už visos šalies gyventojų saugumą stichijų metu lieka nuošalyje.

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus atlikta ES ir EBPO valstybių apžvalga atskleidžia, kad pažangios šalys strateginėse, nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse taiko kitokį valdymo modelį ir užtikrina stipresnį valstybės vaidmenį: 

Vokietija – 100 proc. valstybės valdomose kritinės infrastruktūros bendrovėse stebėtojų tarybų didžiąją dalį sudaro tiesioginiai valstybės tarnautojai bei Vyriausybės atstovai, užtikrinantys viešojo intereso viršenybę. 

Prancūzija – siekdama visiškos kontrolės ir energetinio saugumo, valstybė išpirko 100 proc. energetikos milžinės EDF akcijų, o jos bei kitų strateginių įmonių vadovus skiria šalies Prezidentas, taip garantuojant tiesioginę atsakomybę visuomenei. 

Lenkija – strategines energetikos įmones tiesiogiai valdo Valstybės turto ministerija, o įstatuose valstybei numatytos specialios veto teisės. 

Austrija, Norvegija ir Latvija – valstybės valdomos įmonės teisiškai skirstomos į komercines ir strategines bendroves, kuriose valstybė išlaiko tiesioginį atstovavimą tarybose ir leidžia nustatyti nuosaikesnes pelno maržas, kad ištekliai būtų skiriami infrastruktūros atsparumui. 

Apibendrindamas įvykusį parlamentinės kontrolės posėdį, komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad nustatytos aplinkybės reikalauja ne skubotų, o teisiškai ir strategiškai išsvertų sisteminių pokyčių. 

„Ši audra apnuogino gilias viešojo ir korporatyvinio valdymo problemas, kurias privalome spręsti iš esmės – nuo saugumo bei visuomeninio intereso prioriteto įtvirtinimo strateginėse energetikos įmonėse iki sisteminio bendradarbiavimo atvertimo tarp ministerijų, savivaldybių ir krizių valdymo institucijų. Pelnas yra svarbus įmonės veiklos rodiklis, tačiau jis neturi būti maksimizuojamas nacionalinio saugumo ir piliečių gerovės sąskaita. Kad tai nebūtų vienašališka pozicija, o bendras valstybiškas matymas, parengtas komiteto sprendimo projektas, kuriame numatyti konkretūs siūlymai Vyriausybei, Valstybės kontrolei ir kitoms institucijoms“, – sako A. Butkevičius. 

Komiteto pirmininkas sprendimo projektą pateikė komiteto nariams susipažinti, kad pateiktų savo pasiūlymus. Už šį sprendimą komitetas balsuos kitame posėdyje.

Daugiau informacijos:

EDPK pirmininkas

Algirdas Butkevičius

Tel. (0 5) 209 6920, 

El. p. [email protected]