Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Povilas Varanauskas

 

Varanauskas_Povilas-modified.jpg

Povilas VARANAUSKAS

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

1941 m. vasario 21 d.–2026 m. rugsėjo 12 d.

 

Povilas Varanauskas gimė 1941 m. vasario 21 d. Pasvalio rajono Kalneliškių kaime mokytojo, politinio kalinio ir tremtinio Antano Varanausko (1901–1967) ir mokytojos, tremtinės Onos Varanauskienės (Milčiūtės) šeimoje. Būdamas trijų mėnesių, P. Varanauskas su šeima buvo ištremtas į Tomsko sritį (Rusija). 1947 m. su motina iš tremties pabėgo.

1948–1949 m. mokėsi Vilemų ir Suvalkėlių pradinėse mokyklose, 1951–1954 m. – Kauno rajono Garliavos vidurinėje mokykloje. 1954–1958 m. mokėsi Kauno politechnikume (dabar – Kauno technikos kolegija), jį baigė su pagyrimu. 1958–1964 m. studijavo Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) vakariniame skyriuje. 1964–1965 m. studijavo Vakarinio marksizmo-leninizmo universiteto prie LKP Kauno miesto komiteto Filosofijos fakultete. 1968–1970 m. studijavo Kauno politechnikos instituto aspirantūroje, apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją. Komunistų partijai nepriklausė.

1958–1965 m. dirbo Kauno „Pergalės“ gamykloje techniku, inžinieriumi konstruktoriumi, 1965–1966 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1965–1990 m. buvo Kauno politechnikos instituto vyriausiasis dėstytojas, mokslinės laboratorijos vedėjas, docentas.

1980 m. Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje P. Varanauskas vadovavo Lietuvos išradėjų mokyklai „Eureka“ ir buvo apdovanotas pagrindiniu prizu už Lietuvos metų išradimą. 1974 m. gavo Lietuvos valstybinę premiją, 1978 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio išradėjo vardas. P. Varanauskas buvo Lietuvos išradėjų ir racionalizatorių draugijos jaunimo sekcijos pirmininkas, Lietuvos jaunimo mokslinės techninės kūrybos pirmasis pavaduotojas, Lietuvos studentų mokslinės darbo tarybos narys (1974–1990).

P. Varanauskas buvo vienas iš Juodojo kaspino dienos iniciatorių ir rengėjų Kaune (1988), Gedulo ir vilties dienos minėjimo (1989) organizatorius.

1989–1990 m. redagavo laikraštį „Tremtinys“. Buvo vienas iš Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos kūrėjų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Sąjūdžio Seimo narys.

1990 m. vasario 24 d. Kauno miesto Nemuno apygardoje Nr. 36 P. Varanauskas išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą ir dirbo Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros bei Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijose, taip pat Laikinojoje komisijoje viešosios tvarkos pažeidimams Šiauliuose (1991 m. gegužės 29 d.) ir Kaune (1991 m. birželio 5 d.) tirti. Buvo atkurtos Tautininkų partijos frakcijos narys, komisijos KGB veiklai Lietuvoje tirti narys.

Nuo 1995 m. P. Varanauskas dirbo mokymo įstaigoje „Žmogaus sauga darbe“. 2000 m. jam suteikta darbų saugos eksperto kvalifikacinė kategorija.

P. Varanauskas įsteigė stipendijas „Už pažangą, kūrybą, ryžtą“ Garliavos vidurinės mokyklos (dabar – Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla) ir Garliavos Jonučių gimnazijos (dabar – Garliavos Jonučių progimnazija) moksleiviams, jos kiekvienais metais įteikiamos Kovo 11-osios proga.

1994 m. birželio 17 d. vedė Džiuljetą Liubinaitę.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Atsisveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, dėjusiu pagrindus Lietuvos valstybės atkūrimui ir visas savo jėgas atidavusiu valstybingumui stiprinti ir įtvirtinti.

 

***

 

Velionis bus pašarvotas laidojimo namuose „Rekviem“ (Jonavos g. 41A, Kaune). Lankymas rugsėjo 15 d. nuo 16.00 iki 21.00 val., lankymas rugsėjo 16 d. nuo 9.00 val. Karstas išnešamas rusėjo 16 d. 14.30 val.

Šv. Mišios rugsėjo 16 d. 8.00 val. Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje.

Velionis bus palaidotas Kauno miesto Eigulių kapinėse.

 

 

Valstybinė laidojimo komisija