Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. S. Čaplinskas: „Priklausomybių politika negali vytis vakarykščio produkto: naujas tyrimas rodo pasikeitusį Lietuvos vartojimo žemėlapį“

2026 m. rugsėjo 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

2026 m. rugsėjo 14 d. pristatytas naujausias Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimas rodo, kad per pastaruosius penkerius metus keitėsi ne tik atskirų medžiagų vartojimo mastas – keičiasi pats Lietuvos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žemėlapis.

Iki šiol politikos formuotojai, vertindami psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą, galėjo remtis tik 2021 m. duomenimis. Nauji rezultatai leidžia iš naujo įvertinti, kaip pasikeitė alkoholio, nikotino ir narkotikų vartojimo tendencijos Lietuvoje.

Matome kelis vienu metu vykstančius procesus: ilgalaikėje perspektyvoje mažėja alkoholio vartojimas, tačiau kai kurie rizikingo vartojimo rodikliai blogėja; sparčiai keičiasi nikotino gaminių rinka; gerokai padidėjo žmonių, bent kartą gyvenime vartojusių narkotikus, dalis.

Todėl šiandien svarbiausia ne vien tai, kuris rodiklis padidėjo, o kuris sumažėjo. Turime klausti, ar mūsų prevencijos, kontrolės, ankstyvosios intervencijos ir gydymo sistema keičiasi taip pat greitai kaip vartojimo įpročiai ir pati rinka.

„Šie duomenys ypač svarbūs dabar, kai rengiamas naujas Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų įgyvendinimo planas artimiausiam laikotarpiui. Jame turi atsispindėti ne vakarykštė, o šiandieninė vartojimo realybė – elektroninės cigaretės ir kiti nauji nikotino gaminiai, kintantis narkotikų prieinamumas, sintetinės psichoaktyviosios medžiagos, kelių medžiagų vartojimas, ankstyvosios intervencijos poreikis. Turime aiškiai žinoti, kas šiandien vartoja, ką vartoja, kaip gauna šias medžiagas ir kurios priemonės konkrečioms grupėms veikia geriausiai“, – sako Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Alkoholio vartojimas mažėja, bet rizikingas vartojimas niekur nedingo

Naujasis tyrimas patvirtina ilgalaikę alkoholio vartojimo mažėjimo tendenciją. Per paskutinius 12 mėnesių alkoholį vartojo 66,7 proc. gyventojų, per paskutines 30 dienų – 49,6 proc. Tai mažesni rodikliai nei 2021 m. ir gerokai mažesni nei prieš du dešimtmečius.

Tačiau bendras vartojimo mažėjimas neatskleidžia viso vaizdo. Bent kartą per savaitę ar dažniau nesaikingai alkoholį 2026 m. vartojo 11,2 proc. gyventojų, kai 2021 m. tokių buvo 7,1 proc.

Tai svarbus signalas: mažiau vartojančių dar nebūtinai reiškia mažesnę žalą. Vertinant alkoholio politikos rezultatus reikia matyti ne tik vartojimo paplitimą, bet ir vartojimo dažnį, kiekius, rizikingą vartojimą bei jo padarinius sveikatai ir visuomenei.

Nikotino rinka pasikeitė – politika taip pat turi keistis

Vienas ryškiausių tyrimo signalų – pasikeitusi nikotino produktų rinka. Tradicinė cigaretė nebėra vienintelis produktas, pagal kurį galime spręsti apie nikotino vartojimo mastą.

Tyrimo duomenimis, tabako gaminiai išlieka viena labiausiai paplitusių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo formų. 73,3 proc. gyventojų yra bent kartą gyvenime vartoję tabako gaminių, 49,3 proc. juos vartojo per paskutinius 12 mėnesių, o 44,5 proc. – per paskutines 30 dienų.

Elektronines cigaretes per paskutines 30 dienų vartojo 14,7 proc., kaitinamojo tabako gaminius – 9,1 proc. gyventojų.

Ypač ryškūs skirtumai matomi jaunesnėje amžiaus grupėje. Tarp 15–34 metų gyventojų elektronines cigaretes bent kartą gyvenime buvo vartoję 51,4 proc., o kaitinamojo tabako gaminius – 36,4 proc.

Šie duomenys rodo, kad jaunesnių žmonių nikotino vartojimo struktūra jau seniai nebėra sutelkta vien į tradicines cigaretes. Todėl ir prevencija turi matyti visą nikotino produktų rinką, jų patrauklumą skirtingoms amžiaus grupėms, vartojimo motyvus ir nuolat atsirandančius naujus produktus.

„Turime klausti ne tik, kiek žmonių rūko, bet ir ką jie vartoja, kokiame amžiuje pradeda, kodėl pasirenka vieną ar kitą produktą ir kaip lengvai jį gali gauti. Rinka keičiasi greičiau nei teisėkūra, todėl politika, kuri reaguoja tik į jau išplitusį produktą, visada rizikuoja pavėluoti“, – pažymi S. Čaplinskas.

Narkotikų vartojimo patirtį turi jau beveik ketvirtadalis gyventojų

Didžiausias pokytis, lyginant su 2021 m., matomas narkotikų vartojimo rodikliuose.

2021 m. bent kartą gyvenime narkotikus buvo vartoję 14,1 proc. Lietuvos gyventojų. 2026 m. tokių žmonių dalis siekia 24,2 proc.

Svarbu atskirti vartojimo patirtį nuo dabartinio vartojimo. Per paskutinius 12 mėnesių narkotikus vartojo 5,8 proc. gyventojų, palyginti su 4,5 proc. 2021 m., o per paskutines 30 dienų – 2,6 proc., palyginti su 1,6 proc. prieš penkerius metus.

Taigi didėja ne tik žmonių, kada nors bandžiusių narkotikus, dalis. Auga ir naujesnio vartojimo rodikliai.

Kanapės išlieka dažniausios, tačiau svarbus ir jų prieinamumas

Kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, labiausiai paplitusi nelegali psichoaktyvioji medžiaga Lietuvoje išlieka kanapės. Jas bent kartą gyvenime buvo vartoję 20 proc. gyventojų, per paskutinius 12 mėnesių – 4,3 proc., per paskutines 30 dienų – 2 proc.

Svarbus signalas – ir suvokiamas prieinamumas. Daugiau nei pusė gyventojų mano, kad kanapių galima gauti per 24 valandas, o 10,7 proc. jas laiko lengvai prieinamomis. Šis rodiklis didesnis nei 2021 m.

Suvokiamas lengvas prieinamumas nėra vien papildomas statistinis rodiklis. Jis parodo, kokie maži praktiniai barjerai egzistuoja norint medžiagą išbandyti ar vartoti.

Narkotikų rinka tampa įvairesnė ir sunkiau prognozuojama

Nors kanapės išlieka dažniausiai vartojama nelegalia medžiaga, tyrimas rodo ir kitų narkotikų vartojimo patirtį. Bent kartą gyvenime kokainą vartojo 3,6 proc. gyventojų, haliucinogeninius grybus – 3 proc., ekstazį – 2,9 proc., amfetaminą – 2,1 proc.

Kartu vis svarbesniu iššūkiu tampa sintetinės psichoaktyviosios medžiagos ir besikeičianti jų sudėtis. Jos gali būti platinamos internetu, socialiniuose tinkluose ar pateikiamos kaip kiti produktai. Kai kuriais atvejais vartotojas gali nežinoti nei tikrosios medžiagos, nei jos koncentracijos.

Todėl šiuolaikinės narkotikų politikos problema vis dažniau yra ne tik tai, kokią medžiagą žmogus nusprendė vartoti, bet ir tai, kad jis gali nežinoti, ką iš tikrųjų įsigijo.

Ne mažiau svarbus kelių medžiagų vartojimas vienu metu. Alkoholis, nikotinas, kanapės, stimuliantai ar kitos psichoaktyviosios medžiagos praktikoje ne visada vartojamos atskirai, todėl ir prevencija, gydymas bei žalos mažinimas negali būti organizuojami tarsi kiekviena medžiaga egzistuotų atskirame pasaulyje.

Vaikams ir jaunimui reikia ne tik draudimų

Ypatingo dėmesio reikia vaikams ir jauniems žmonėms. Čia neužtenka vien pasakyti, kad viena ar kita medžiaga draudžiama.

Svarbu suprasti, kur jaunas žmogus šiandien su pasiūla susiduria – mokykloje, draugų aplinkoje, socialiniuose tinkluose ar uždarose interneto grupėse – ir kaip greitai sistema geba pastebėti eksperimentavimą dar iki priklausomybės susiformavimo.

Todėl prevencija negali būti vienoda visiems. Žmogui, kuris dar nevartoja, žmogui, kuris eksperimentuoja, ir žmogui, kuriam jau formuojasi priklausomybė, reikia skirtingų priemonių.

Prevencija, ankstyvas atpažinimas, ankstyvoji intervencija, gydymas ir žalos mažinimas turi veikti kaip viena nuosekli sistema.

„Šis tyrimas kelia labai konkrečius politinius klausimus. Ar mūsų prevencija mokyklose kalba apie tai, ką jauni žmonės iš tikrųjų vartoja šiandien? Ar savivaldybės žino savo teritorijų rizikos grupes? Ar sveikatos sistema pakankamai anksti pastebi probleminį vartojimą? Ar kontrolės institucijos geba veikti socialiniuose tinkluose ir kitose skaitmeninėse erdvėse, kur persikelia dalis prekybos? Ir svarbiausia – ar vertiname ne tai, kiek priemonių įgyvendinome, o ar dėl jų realiai sumažėjo žala žmogui ir visuomenei?“ – sako prof. dr. S. Čaplinskas.

Pasak jo, naujasis tyrimas turi tapti ne dar viena statistikos ataskaita, o pagrindu peržiūrėti, ar mūsų priklausomybių politika atitinka 2026 metų realybę.

„Naujas veiksmų planas turėtų atsakyti bent į keturis paprastus klausimus: kas šiandien vartoja, ką vartoja, kaip tai gauna ir kuri intervencija konkrečiai grupei veikia geriausiai. Priklausomybių politikos sėkmę turime matuoti ne priimtų draudimų ar surengtų prevencinių renginių skaičiumi. Galutinis rezultatas yra mažiau naujų priklausomybių, mažiau apsinuodijimų ir mirčių, ankstesnė pagalba bei mažesnė žala žmogui, jo šeimai ir valstybei“, – pabrėžia S. Čaplinskas.

Daugiau informacijos:

Saulius Čaplinskas 

Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas 

Tel. (0 5) 209 6603 

Parengė

Erika Mikalajūnienė

Seimo kanceliarijos komisijų skyriaus patarėja 

Tel. (0 5) 239 6815, el. p. [email protected]