Seimas svarstys taršos prevenciją ir visuomenės sveikatos apsaugą stiprinančias pataisas

2026 m. rugsėjo 22 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas pradėjo svarstyti Aplinkos apsaugos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų projektų pakeitimus, kuriais siekiama atnaujinti aplinkos apsaugos, aplinkos oro, vandens ir jūros apsaugos teisinį reguliavimą bei sugriežtinti atsakomybę už nusižengimus, efektyviau mažinti pramonės bei transporto taršą ir užtikrinti tvarią vandentvarkos infrastruktūros plėtrą.

Šiomis įstatymų pataisomis būtų stiprinama taršos prevencija ir aplinkos bei visuomenės sveikatos apsauga, sugriežtinta atsakomybė už padarytus aplinkosauginius pažeidimus ir sumažinta administracinė našta vandens tiekėjams.

„Dauguma pakeitimų yra orientuoti į teisinio reguliavimo aiškumą, procedūrų efektyvinimą ir Europos Sąjungos teisės reikalavimų įgyvendinimą. Sąžiningai veikiančiam verslui papildoma našta bus minimali, o kai kuriose srityse administracinės procedūros yra suprastinamos. Tikimės, kad priėmus šį paketą bus sustiprinta aplinkos apsauga, pagerinta gyventojų sveikatos apsauga, padidintas institucijų veiklos efektyvumas ir laiku užtikrintas Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas“, – pristatydama projektus Seimo posėdyje sakė aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė.

Pagal teikiamus pakeitimus, pramonės įmonės privalėtų diegti aplinkosaugos vadybos sistemas, rengti pramonės pertvarkos planus ir taikyti modernias taršą mažinančias technologijas. Aiškiau būtų reglamentuojamos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) bei taršos leidimų išdavimo procedūros. Be to, siūloma stiprinti visuomenės teises, užtikrinant galimybę dalyvauti priimant aplinkosauginius sprendimus bei skųsti sprendimus nepriklausomai nuo to, ar asmuo dalyvavo pradiniame ūkinės veiklos planavimo ar licencijavimo etape.

Perkeliant atnaujintas pramoninių išmetamų teršalų, aplinkos oro kokybės ir komunalinių nuotekų direktyvas, įstatymų pataisomis siūloma įteisinti teisę fiziniams asmenims gauti žalos atlyginimą, kai dėl aplinkosauginių pažeidimų padaroma žala žmogaus sveikatai.

Įstatymų pataisomis siūloma sugriežtinti atsakomybę už TIPK leidimų sąlygų nesilaikymą, įtvirtinama galimybė konfiskuoti iš šio pažeidimo gautas pajamas.

Į Aplinkos oro apsaugos įstatymą perkeliami nauji ES reikalavimai dėl oro kokybės valdymo ir vertinimo, visuomenės informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygį.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisomis perkeliant komunalinių nuotekų direktyvos nuostatas siūloma didinti nuotekų surinkimo aprėptį ir gerinti sanitarijos paslaugų prieinamumą ir mažesnių aglomeracijų gyventojams. Siekiama įtvirtinti reikalavimą, kad gyvenvietės, kuriose gyvena daugiau kaip 1 000 žmonių, turėtų centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas. Šio įstatymo pataisomis taip pat supaprastinamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų perskaičiavimo procedūros.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus (pagrindinis projektas Nr. XVP-1810) balsavo 93 Seimo nariai, susilaikė 9 parlamentarai. Toliau projektai bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 19 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]