Seimas priėmė rezoliuciją dėl Holokausto pradžios Lietuvoje 85-ųjų metinių

2026 m. rugsėjo 24 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas pakvietė Lietuvos žmones pagerbti Holokausto aukų ir pasipriešinimo naciams dalyvių atminimą dalyvaujant Holokausto pradžios Lietuvoje 85-osioms metinėms skirtuose renginiuose visoje Lietuvoje.

Kartu parlamentas parėmė nacionalinį projektą „Atminties kelias 1941–2026“ ir pakvietė Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, savivaldybių institucijas, švietimo įstaigas, kultūros organizacijas ir vietos bendruomenes aktyviai dalyvauti šio projekto renginiuose.

Rezoliucijoje kviečiama visose Lietuvos savivaldybėse organizuoti Holokausto aukų ir žydų pasipriešinimo atminimo renginius, eisenas, edukacines veiklas ir istorinio atminimo iniciatyvas masinių žudynių vietose bei buvusiose žydų gyvenamosiose vietose.

Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XVP-1663(2) vieningai balsavo 110 Seimo narių.

„Mes šiandien kalbame apie miestelius, virš 220 vietų, kur mes turime ir bandome atsiminti, kaip tie miesteliai buvo sukurti kartu su lietuviais, lenkais, žydais ir vokiečiais, kurie gyveno ten, Klaipėdos krašte. Bet mes šiandien šnekame apie tuos žmones, kurių nėra tarp mūsų ir kurių balsas turėtų būti įpintas į šių dienų politinį gyvenimą“, – pristatydamas rezoliuciją kalbėjo jos iniciatorius Seimo narys Emanuelis Zingeris. Pasak jo, ta neapykantos banga, kuri buvo sukurta, negali turėti jokio aido Lietuvoje.

Priimtoje Seimo rezoliucija raginama viešajame gyvenime netoleruoti antisemitizmo, Holokausto neigimo ir iškraipymo ir bandymų menkinti Holokausto mastą, žydų pasipriešinimą ar aukų atminimą ir ypatingą dėmesį skirti nužudytųjų vardų ir istorijų įamžinimui, Holokausto aukų atminimo vietų ženklinimui, rūpintis Lietuvos žydų kultūros paveldu, istorinių šaltinių ir liudijimų išsaugojimu ateities kartoms.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjusi nacistinės Vokietijos okupacija Lietuvoje reiškė žydų persekiojimo bei žudynių pradžią, o per pirmuosius okupacijos mėnesius nacių ir jų vietinių talkininkų vykdytų žudynių metu buvo nužudyta didžioji dalis Lietuvos Respublikos piliečių žydų.

Represijas patyrė Lietuvos žydai ir pirmosios sovietinės okupacijos metais, o per 1941 m. birželio trėmimus nemaža dalis Lietuvos žydų kartu su kitų tautybių Lietuvos gyventojais buvo ištremti į Sibirą.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų vietos kolaborantai nužudė maždaug 94 proc. iš daugiau kaip 200 tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]