Seimas spręs dėl anglies dioksido terminalo

2026 m. rugsėjo 24 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas pradėjo svarstyti Energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama įtvirtinti anglies dioksido terminalo teisinį statusą energetikos sistemoje. Teikiamame projekte numatoma įtvirtinti anglies dioksido (CO₂) terminalo sąvoką ir pripažinti jį energetikos bei valstybinės svarbos energetikos objektu.

Pasak energetikos viceministro Dariaus Indriūno, projektu siekiama sukurti aiškų teisinį pagrindą naujai energetikos infrastruktūros krypčių, tai yra anglies dvideginio, arba CO₂, transportavimo infrastruktūrai sukurti.

„Jis svarbus pirmiausia todėl, kad gana didelei daliai svarbios Lietuvos ir Europos pramonei artėjant prie ketvirtojo dešimtmečio antros pusės, kai Europos pramonė, taip pat ir Lietuvos, turės būti dekarbanizuota, iškyla rimtų iššūkių. Dalis, tokių kaip cemento pramonė, tiesiog negalės to pasiekti, o kitiems, kaip chemijos pramonei, trąšų pramonei, stiklo pramonei, yra per didelės investicijos, todėl būtina tą infrastruktūrą sukurti, kad surenkamas CO₂ būtų eksportuojamas ilgalaikiam saugojimui“, – pristatydamas iniciatyvą sakė energetikos viceministras. 

Anglies dioksido terminalas būtų atviros prieigos infrastruktūra, skirta pramonės įmonių surinktam anglies dioksidui priimti, laikinai laikyti ir perduoti į geologines saugyklas, kitas anglies dioksido transportavimo sistemas ar tiesiogiai panaudoti pramonėje. 

Kaip skelbia Energetikos ministerija, tokią CO₂ surinkimo ir transportavimo infrastruktūrą Klaipėdoje planuoja vystyti „KN Energies“. Terminalas leistų centralizuotai priimti skirtingų ūkio subjektų surinktą CO₂, jį konsoliduoti ir perduoti tolesniam transportavimui, pavyzdžiui, į jau veikiančias ilgalaikio geologinio saugojimo vietas Šiaurės jūroje.

Preliminariai skaičiuojama, kad privačių investicijų poreikis į terminalo vystymą sudarytų apie 300 mln. eurų.

Iki šiol CO₂ terminalas ir jo infrastruktūra Lietuvos teisėje nebuvo reglamentuoti kaip energetikos sistemos dalis.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus (pagrindinis projektas Nr. XVP-1830) balsavo 80 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė 6 parlamentarai. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Energetikos ir darnios plėtros komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti spalio 20 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]