Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje nariai dalyvauja Taline vykstančiame Konsultacijų tarybos posėdyje

2026 m. rugsėjo 25 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Taline vyksta Baltijos Asamblėjos Konsultacijų tarybos posėdis, kuriame dalyvauja Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis ir delegacijos nariai profesorius Saulius Čaplinskas ir Tomas Martinaitis.

„Pagrindinis Baltijos Asamblėjos Prezidiumo uždavinys buvo užtikrinti saugesnį ir atsparesnį Baltijos regioną, stipresnį bendrą Baltijos valstybių balsą tarptautinėje arenoje, gilesnį bendradarbiavimą švietimo, mokslo ir inovacijų srityse, taip pat tvirtą paramą Ukrainai. Per komitetų veiklą, politinius pareiškimus ir tarptautinį bendradarbiavimą Prezidiumas sprendė konkrečius regioninius iššūkius, įskaitant hibridines grėsmes, kibernetinį ir informacinį saugumą, kritinę infrastruktūrą, sveikatos priežiūros parengtį, gynybos bendradarbiavimą, susisiekimą ir mokslinių tyrimų pajėgumus“, – sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis. 

„Per metus vykdyta veikla parodė, kad Baltijos valstybės yra stipriausios, kai veikia kartu. Bendradarbiavimas saugumo, junglumo, sveikatos priežiūros, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse stiprina regiono atsparumą ir konkurencingumą, o suderinta Baltijos valstybių pozicija didina Lietuvos, Estijos ir Latvijos matomumą ir įtaką tarptautiniu mastu. Tuo pačiu metu Prezidiumas aktyviai naudojosi parlamentine diplomatija, siekdamas užtikrinti, kad Baltijos valstybių pozicijos dėl regioninio saugumo, demokratijos ir paramos Ukrainai būtų išgirstos ir propaguojamos už regiono ribų“ – teigia G. Drukteinis.

„Stiprus partnerių tinklas ir toliau buvo esminis šių tikslų siekimui. Glaudžiau bendradarbiaudamas su Baltijos ministrų taryba, Šiaurės Taryba, Beniliukso parlamentu, Baltijos jūros parlamentine konferencija ir kitais parlamentiniais partneriais, Prezidiumas sustiprino politinį koordinavimą, keitėsi praktine patirtimi ir išplėtė paramą bendriems Baltijos valstybių prioritetams. 2026 m. atliktas darbas dar kartą patvirtino, kad Baltijos valstybių įtaka priklauso nuo gebėjimo išlikti vieningoms, veikti ryžtingai ir kurti ilgalaikius aljansus, grindžiamus bendrais interesais ir vertybėmis“, – pabrėžė Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis.

„2026 m. Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komitetas daugiausia dėmesio skyrė Baltijos valstybių skaitmeninei transformacijai ir pažangiajam augimui, fizinių jungčių gerinimui bei kūrybinės ekonomikos ir turizmo konkurencingumo didinimui, remiantis Baltijos kultūrine tapatybe. Į Baltijos Asamblėjos 45-osios sesijos rezoliuciją įtrauktos kelios po diskusijų parengtos siūlomos rekomendacijos.

Integruotam Baltijos valstybių „išmaniajam regionui“ reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas skaitmeninėje srityje. Baltijos valstybės turėtų suderinti duomenų standartus, stiprinti viešojo sektoriaus kompetenciją ir skatinti sąveikias paslaugas pasitelkdamos Europos skaitmeninės tapatybės dėklę (EUDI Wallet) ir Baltijos šalių skaitmeninės plėtros agentūrų forumą. Bendros dirbtinio intelekto iniciatyvos, apribota bandomoji reglamentavimo aplinka, suderintos ES pozicijos skaitmeninėje srityje ir glaudesnis bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje galėtų dar labiau prisidėti prie inovacijų ir skaitmeninio suvereniteto stiprinimo.

Transporto, energetikos ir skaitmeninė infrastruktūra turėtų būti traktuojama kaip bendri strateginiai prioritetai. „Rail Baltica“ projektui reikalinga vieninga Baltijos šalių pozicija ir nuspėjamas ES finansavimas, o glaudesnis energetikos koordinavimas, bendra balansavimo rinka ir bendros investicijos į infrastruktūrą gali sustiprinti tiekimo saugumą. Baltijos valstybės taip pat turėtų koordinuoti priemones, skirtas kritinės infrastruktūros apsaugai nuo kibernetinių atakų, pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos trukdžių, bepiločių transporto priemonių ir kitų hibridinių grėsmių.

Bendra Baltijos valstybių tapatybė gali sustiprinti turizmą, kūrybinę ekonomiką ir tarptautinį matomumą. Baltijos valstybės turėtų plėsti bendrą rinkodarą, tarpvalstybinius turizmo maršrutus ir regioninį bendradarbiavimą, kartu sprendžiant su ryšiu ir saugumu susijusius suvokimo klausimus. Tokios plačiai žinomos iniciatyvos kaip „Baltijos namų“ paviljonas 2028 m. Los Andželo olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse galėtų pasauliui pristatyti regioną kaip vieną kelionės tikslą, siūlantį tris skirtingas nacionalines patirtis“, – sako Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininko pavaduotojas dr. T. Martinaitis.

Kaip akcentuoja Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis, Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas daugiausia dėmesio skyrė karinių ir gynybos srities mokslinių tyrimų bendradarbiavimo skatinimui, taip pat atsakingo ir inovatyvaus dirbtinio intelekto naudojimo švietimo ir mokslinių tyrimų srityse sklaidai. Į Baltijos Asamblėjos 45-osios sesijos rezoliuciją įtrauktos kelios po diskusijų parengtos siūlomos rekomendacijos.

Trišalis bendradarbiavimas atliekant karinius ir gynybos srities mokslinius tyrimus yra būtinas siekiant stiprinti Baltijos valstybių atsparumą sparčių technologinių pokyčių ir nuolatinių hibridinių grėsmių akivaizdoje. Esamos iniciatyvos, tokios kaip Baltijos gynybos koledžas, bendri dirbtinio intelekto moksliniai tyrimai ir bendradarbiaujant vykdomi bepiločių orlaivių įsigijimai, rodo regioninio bendradarbiavimo potencialą, tačiau pažangą riboja fragmentiškas finansavimas, skirtingos akademinio ir karinio rengimo sistemos, ribotas mobilumas ir aiškiai apibrėžtų bendrų mokslinių tyrimų prioritetų nebuvimas. Baltijos valstybės turėtų nacionalines gynybos inovacijų pastangas papildyti stipresne regionine sistema, tvirtu politiniu įsipareigojimu ir oficialiais tarpvyriausybinio koordinavimo mechanizmais, kurie padėtų nustatyti bendrus mokslinių tyrimų prioritetus. Tokie mechanizmai kaip Baltijos mokslo fondo plėtra galėtų sustiprinti strateginių mokslinių tyrimų pajėgumus, sudaryti sąlygas sistemingai panaudoti mūšio lauke įgytas pamokas ir prisidėti prie nuoseklesnio ilgalaikio pajėgumų vystymo bei visuomenės atsparumo stiprinimo.

„Atsakinga ir inovatyvi dirbtinio intelekto integracija į švietimą ir mokslinius tyrimus yra strateginis Baltijos valstybių prioritetas, turintis didelį potencialą gerinti mokymosi rezultatus, padėti pedagogams ir spartinti mokslinius atradimus, kartu užtikrinant tvirtą žmogaus vykdomą priežiūrą ir etišką valdymą. Siekiant sukurti konkurencingą regioninę ekosistemą, nacionalinės pastangos turėtų būti sutelktos taikant labiau koordinuotą požiūrį, įskaitant Baltijos šalių dirbtinio intelekto vizijos ir veiksmų plano parengimą, bendro Baltijos šalių dirbtinio intelekto kompetencijų centro įsteigimą ir bendros Baltijos šalių dirbtinio intelekto švietimo programos sukūrimą. Suderindamos reguliavimo ir teisėkūros požiūrius su ES Dirbtinio intelekto aktu, koordinuodamos akademinio sąžiningumo standartus ir mokytojų rengimą, organizuodamos bendras iniciatyvas, tokias kaip Baltijos šalių dirbtinio intelekto diena, bei sutelkdamos mokslinių tyrimų pajėgumus kalbų technologijoms stiprinti ir atsparumui dezinformacijai didinti, Baltijos valstybės žengia regiono pozicionavimo kaip vieno iš lyderių saugaus, patikimo ir į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto taikymo švietimo ir mokslinių tyrimų srityse link“, – pabrėžė Seimo narys G. Drukteinis.

„Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komitetas daugiausia dėmesio skyrė visuotinei sveikatos aprėpčiai ir galimybėms naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, psichikos sveikatai ir gerovei, kovai su mažėjančiu gimstamumu ir klimato kaitos poveikio sveikatai švelninimui. Po šių diskusijų parengtos kelios rekomendacijos, įtrauktos į 45-osios Baltijos Asamblėjos sesijos rezoliuciją“, – sako profesorius Saulius Čaplinskas.

„Nors tarpvalstybinė skubioji pagalba, e. receptai ir bendradarbiavimas aprūpinimu vaistais srityje yra tvirtas Baltijos valstybių bendradarbiavimo sveikatos srityje pagrindas, tebėra didelių spragų, susijusių su regionine prieiga, kaimo darbo jėgos pajėgumais ir dalijimusi sveikatos duomenimis. Siekiant stiprinti ilgalaikį atsparumą reikės glaudžiau koordinuoti ligoninių reformas, veiksmingai įgyvendinti Europos sveikatos duomenų erdvę ir stiprinti bendrus analitinius gebėjimus, be kita ko, bendradarbiaujant sveikatos ekonomikos srityje. Žvelgiant į 2027 m. Lietuvos pirmininkavimą, šį bendradarbiavimą siūlyčiau vertinti pagal konkretų rezultatą žmogui: ar vaistai ir sveikatos priežiūros paslaugos tapo prieinamesni, ar pagalba suteikiama per mediciniškai saugų laiką, ar mažėja regioniniai skirtumai ir ar gerėja sveikatos rezultatai. Mažoms valstybėms prasminga kartu spręsti vaistų tiekimo ir atsakingo vartojimo, sveikatos duomenų sąveikumo bei labai specializuoto gydymo klausimus, taip pat tęsti pažangios dalelių terapijos centro Baltijos valstybėms projektą ten, kur bendras sprendimas gali duoti daugiau naudos nei trys atskiros sistemos.

Psichikos sveikata taip pat yra svarbus glaudesnio regioninio koordinavimo pagrindas. Esamos bendros iniciatyvos ir skaitmeniniai sprendimai rodo Baltijos valstybių bendradarbiavimo potencialą, tačiau dėl darbo jėgos trūkumo, miesto ir kaimo skirtumų ir didėjančių iššūkių jaunimui paslaugų teikimas vis dar sudėtingai vyksta. Kitas žingsnis turėtų būti perėjimas prie bendrų standartų ir koordinuotos prevencijos, ypatingą dėmesį skiriant psichikos sveikatos skirtumus lemiantiems veiksniams ir bendriems metodams, skirtiems sumažinti žalingą perteklinio socialinių tinklų ir prietaisų naudojimo poveikį vaikams. 2027 m. vaikų ir jaunimo sveikatą siūlyčiau laikyti viena pagrindinių krypčių, apimančių psichikos sveikatą, fizinį aktyvumą, mitybą, nikotino ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo prevenciją bei skaitmeninę aplinką. Vaikų sveikata formuojama ne vien sveikatos sistemoje – ją lemia ir švietimo, socialinė, šeimos bei bendruomenių politika.

Demografinis nuosmukis ir gyventojų senėjimas taip pat reikalauja labiau koordinuoto Baltijos valstybių atsako. Nacionalinė šeimos politika savarankiškai nepajėgi spręsti vis dažniau pasitaikančių problemų, įskaitant mažėjantį gimstamumą ir su tėvyste susijusius ekonominius sunkumus. Todėl bendradarbiaujant Baltijos jūros regione daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrų demografinio atsparumo prioritetų nustatymui ir tvirtesnės bendros įrodymų bazės kūrimui atliekant ilgalaikius mokslinius tyrimus, kuriuose būtų derinami tyrimų ir administraciniai duomenys. Sveikas amžėjimas nėra tik vyresnių žmonių politika. Jis prasideda vaikystėje ir kuriamas visą gyvenimą, todėl vienu svarbiausių sėkmės rodiklių turėtų tapti sveiko gyvenimo metai – kiek ilgai žmonės išlieka savarankiški, darbingi ir gali visavertiškai dalyvauti šeimos bei visuomenės gyvenime. Prevencija turi persikelti iš sveikatos politikos paraščių į jos centrą, o sveikatos rezultatai turi būti vertinami ir kitose politikos srityse.

Vis didėjančią grėsmę visuomenės sveikatai ir saugumui kelia klimato kaita. Nors tarpvalstybinės iniciatyvos rodo bendradarbiavimo vertę, fragmentiški moksliniai tyrimai, nevienodi duomenys ir vandens ištekliams ir infrastruktūrai kylanti rizika riboja regionų pasirengimą spręsti šias problemas. Geresnis klimato sveikatos duomenų, išankstinio perspėjimo sistemų, visuomenės sveikatos gairių ir pasirengimo standartų koordinavimas padėtų apsaugoti pažeidžiamus gyventojus nuo su klimato sąlygomis susijusių sutrikimų Lietuvos pirmininkavimo metu siūlyčiau laikytis paprasto principo: ne bendradarbiavimas dėl bendradarbiavimo, o geresni rezultatai per bendradarbiavimą; ne daugiau deklaracijų, o daugiau sveiko gyvenimo metų.“, – pabrėžė profesorius S. Čaplinskas.

Kalbėdamas apie Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto veiklą Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis pabrėžė, kad komitetas aptarė Baltijos valstybių bendradarbiavimo skatinimą vykdant bendrą aplinkos stebėseną ir mokslinius tyrimus, koordinuojant pastangas energijos vartojimo efektyvumo ir darnios miestų plėtros srityse, taip pat mažinant atotrūkį tarp klimato kaitos ir visuomenės sveikatos. Į 45-osios sesijos rezoliuciją įtrauktos kelios su tuo susijusios rekomendacijos.

„Baltijos valstybės turėtų pereiti nuo fragmentuoto ataskaitų teikimo prie bendro aplinkos stebėsenos ir mokslinių tyrimų veiksmų plano, paremto suderintomis duomenų sistemomis ir visas Baltijos valstybes apimančia išankstinio perspėjimo apie tarpvalstybinę taršą sistema. Sutelkus ekspertines žinias ir infrastruktūrą, sumažėtų stebėsenos sąnaudos, o koordinuoti miškų sveikatos, pavojingų medžiagų, mikroplastiko ir povandeninio triukšmo tyrimai sustiprintų mokslinį pagrindą bendrai naudojamų ekosistemų apsaugai.

Regiono atsparumui taip pat būtinas glaudesnis bendradarbiavimas darnaus judumo srityje bei integruotas sausumos, jūrinių teritorijų ir miestų planavimas. Turėtų būti stiprinamas bendradarbiavimas įgyvendinant VASAB 2040 m. viziją ir Baltijos miestų sąjungos iniciatyvas, kartu kuriant regioninę mokymo platformą, skirtą spręsti teritorijų planavimo kompetencijų trūkumo problemas ir skatinti keitimąsi praktine patirtimi.

Galiausiai Baltijos valstybės turėtų stiprinti aplinkosaugos ir sveikatos sektorių bendradarbiavimą, dalydamosi klimato ir sveikatos duomenimis, įsteigdamos bendrą tarpsektorinę darbo grupę bei taikydamos bendrus sveikatos priežiūros ir ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumo standartus. Bendri požeminio vandens valdymo tyrimai ir suderintos visuomenės sveikatos gairės dar labiau sustiprintų regioninį pasirengimą bei vandens išteklių saugumą“, – akcentuoja Seimo narys G. Drukteinis. 

Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis pabrėžė, kad Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komitetas daugiausia dėmesio skyrė bendram švietimui gynybos ir saugumo klausimais, Baltijos gynybos ekosistemos plėtojimui ir didesniam kolektyviniam atsparumui pasitelkiant Baltijos kibernetinės gynybos tinklą. Po šių diskusijų parengtos kelios rekomendacijos, įtrauktos į 45-osios Baltijos Asamblėjos sesijos rezoliuciją.

Gynybos srities švietimo sektoriuje Baltijos valstybės turėtų geriau suderinti nacionalines teisines sistemas ir laipsnių standartus, kad būtų sudarytos sąlygos semestro trukme grindžiamam studentų mobilumui ir bendroms karinių studijų programoms. Bendra švietimo gynybos srityje platforma ir specialus Baltijos mokslo fondas galėtų toliau stiprinti bendradarbiavimą, šalinti finansavimo kliūtis ir skatinti bendrą supratimą apie regioninio saugumo iššūkius.

Siekiant sukurti atsparią Baltijos regiono gynybos ekosistemą, daugiau dėmesio reikėtų skirti gynybos sektoriaus gamybos pajėgumų sukūrimui ES valstybėse, dialogo su nacionaline gynybos pramone stiprinimui ir sąveikumo gerinimui. Baltijos valstybės taip pat turėtų visapusiškai pasinaudoti ES priemonėmis, pavyzdžiui, SAFE, kad paspartintų bendrus projektus ir sumažintų priklausomybę nuo ne ES valstybėse esančių tiekėjų.

„Stiprinant Baltijos valstybių kibernetinės gynybos tinklą, būtinas glaudesnis koordinavimas, įskaitant Baltijos valstybių kibernetinės gynybos vadavietės įsteigimą, sinchronizuotas grėsmių paieškos pratybas ir bendrą dalyvavimą tokiose pratybose kaip „Suremti skydai“. Bendra dalijimosi duomenimis apie kibernetines grėsmes platforma, bendri viešieji žvalgybinės informacijos pajėgumų pirkimai ir investicijos į specializuotas ekspertines žinias dar labiau pagerintų regioninę parengtį ir informuotumą apie padėtį regione“, – akcentuoja Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis.

Parengė

Renata Godfrey

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Tel. (0 5) 209 6224, mob. +370 620 75 095

El. p. [email protected]