
R. Budbergytė: Lietuvos pirmininkavimo sėkmė prasideda nuo partnerių telkimo
2026 m. spalio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Spalio 4–5 dienomis Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkės Rasos Budbergytės kvietimu Kaune lankėsi Šiaurės ir Baltijos valstybių, Lenkijos ir Vokietijos parlamentų Europos Sąjungos reikalų bei Norvegijos užsienio reikalų komitetų pirmininkai ir atstovai. Susitikimo metu parlamentarai diskutavo apie saugumo aplinkos pokyčius ir Europos kaimynystę, Europos gynybos pajėgumų stiprinimą ir bepiločių sistemų vaidmenį šiuolaikiniame kare.
„Šiaurės ir Baltijos valstybės, Lenkija ir Vokietija turi daug galimybių veikti kartu – nuo bendrų gynybos pramonės projektų iki oro erdvės ir Baltijos jūros infrastruktūros apsaugos. Mūsų žmonės pagrįstai tikisi, kad šias galimybes išnaudosime. Todėl turime susitarti, kur galime sujungti pajėgas ir kokius darbus paspartinti“, – sveikindama susitikimo dalyvius pabrėžė R. Budbergytė.
Pasak Europos reikalų komiteto vadovės, Lietuvos pirmininkavimo sėkmė prasideda nuo partnerių, kuriuos sutelkiame jau šiandien. „Norime, kad mūsų regionui svarbūs klausimai sulauktų kuo platesnio palaikymo Europoje: kad stiprėtų bendra gynyba, Ukraina galėtų pasikliauti ilgalaike parama, o jos ir Moldovos kelias į ES judėtų pirmyn. Susitikimas Kaune padeda šiam darbui pasirengti kartu“, – sakė R. Budbergytė.
Susitikimo metu pranešėjai akcentavo sprendimų spartą: Europa turi greičiau reaguoti į saugumo iššūkius, o artėjant žiemai pirmiausia padėti Ukrainai apsaugoti dangų ir energetikos infrastruktūrą bei sparčiau plėtoti savo gynybos pramonę. Anot jų, Rusija hibridinėmis priemonėmis bando skaldyti Europos visuomenes ir silpninti paramą Ukrainai, todėl reikia atviro bendravimo su žmonėmis, aiškaus atsakingųjų įvardijimo ir gebėjimo ryžtingai atsakyti. Pranešėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad pilietinė visuomenė ir laisva žiniasklaida padeda laiku pastebėti grėsmes.
Parlamentarų diskusijoje daugiausia dėmesio skirta bendram atsakui į hibridines grėsmes, kritinės infrastruktūros apsaugai ir visuomenės atsparumui bei civiliniam pasirengimui. Dalyviai sutarė, kad Rusijos hibridinė veikla grėsmę kelia visai Europai, todėl svarbu šią žinią aiškiau perteikti ir kitoms valstybėms, išlaikyti politinę paramą Ukrainai ir veiksmingas sankcijas. Pabrėžta ir strateginė ES plėtros reikšmė bei nacionalinių parlamentų vaidmuo telkiant jai paramą.
Svarstant Europos gynybos pajėgumų stiprinimą ir bepiločių sistemų vaidmenį šiuolaikiniame kare, pabrėžta, kad Europai būtina sparčiai plėsti bepiločių gamybą ir mokyti jų operatorius, o sprendimai turi išlikti lankstūs, nes technologijos sensta per kelis mėnesius. Dalyviai taip pat atkreipė dėmesį, kad bepiločiai – svarbi, bet ne vienintelė gynybos priemonė.
Neformalūs Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos bei Šiaurės šalių parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų susitikimai rotacijos principu rengiami prieš kiekvieną COSAC plenarinį posėdį. LXXVI COSAC plenarinis posėdis vyks 2026 m. gruodžio 6–8 d. Dubline.
COSAC – Europos Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencija, didžiausias ir svarbiausias ES valstybių narių parlamentų Europos reikalų komitetų renginys, kuriame aptariami svarbiausi ES darbotvarkės klausimai. Konferenciją rengia pirmininkaujančios ES Tarybai valstybės narės parlamentas.
Parengė
Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėjas
Martynas Lukoševičius, tel. (0 5) 209 6881
Rūta Petrukaitė



Numatomos transliacijos






