Iki Konstitucijos pataisos, panaikinsiančios branduolinio ginklo draudimą, – vienas balsavimas

2026 m. spalio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuria numatoma panaikinti nuostatą, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Už pagrindinio šalies dokumento pakeitimus (projektas Nr. XVP-1729(2) balsavo 106 Seimo nariai, prieš – 18, susilaikė 6 parlamentarai. Po šio sprendimo Seimas turės atlikti antrojo priėmimo procedūrą ir balsuoti dar kartą. Galutinis balsavimas numatomas kitais metais sausio 12 d.

Pagal Seimo statutą, prasidėjus priėmimo procedūrai dėl Konstitucijos keitimo balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turės būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.

Pasak projekto rengėjo Seimo Pirmininko Juozo Oleko, nuo Konstitucijos priėmimo Lietuvos saugumo aplinka, valstybės tarptautinė padėtis ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonės iš esmės pasikeitė. „NATO branduolinis atgrasymas yra viena iš esminių Aljanso kolektyvinės gynybos architektūros dalių. NATO branduolinių pajėgumų paskirtis – išsaugoti taiką, užkirsti kelią branduoliniam šantažui ir prievartai, taip pat užtikrinti patikimą atgrasymą. Ši atgrasymo sistema, kaip kolektyvinės gynybos dalis, veikia jau daugelį dešimtmečių ir yra vienas svarbiausių veiksnių, mažinančių plataus masto agresijos prieš Aljansą riziką“, – yra kalbėjęs Seimo vadovas.

Anot J. Oleko, pastaraisiais metais Europos saugumo padėtis reikšmingai pasikeitė ir Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą, branduolinės retorikos eskalavimas, branduolinių pajėgumų modernizavimas ir karinės infrastruktūros stiprinimas Lietuvos kaimynystėje, įskaitant Kaliningrado sritį ir Baltarusiją, lemia būtinybę užtikrinti, kad Lietuvos galimybės visapusiškai dalyvauti NATO atgrasymo sistemoje nebūtų ribojamos.

„Šis Konstitucijos pakeitimas suteiktų galimybę Lietuvos pajėgoms visavertiškai dalyvauti visų NATO atgrasymo priemonių planavime ir pratybose. Jei ateityje būtų svarstomi konkretūs sprendimai dėl tokių pajėgumų Lietuvoje, juos svarstytume atskirai per naujus įstatymus, tačiau tai yra kitas etapas“, – tvirtino Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kaip Seimo posėdyje pažymėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, svarbiausia šių pataisų priežastis yra pasikeitusi Lietuvos saugumo situacija. „Lietuva yra NATO narė, o NATO atgrasymas, įskaitant branduolinį atgrasymą, yra kolektyvinė gynybos dalis, NATO branduolinių pajėgumų tikslas yra išsaugoti taiką, apsisaugoti nuo branduolinio šantažo ir užtikrinti patikimą atgrasymą. Lietuva yra labai išskirtinė NATO teritorijoje, todėl neturime daryti kliūčių branduoliniam atgrasymui“, – pabrėžė politikas. R. Motuzas atkreipė dėmesį, kad Rusija pastaraisiais metais sparčiai modernizuoja branduolinius ginklus, juos dislokuoja Lietuvos pašonėje – Kaliningrade ir Baltarusijoje.

Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]