Seimas po svarstymo pritarė siūlymui supaprastinti reikalavimus sandorių dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė nuosavybė, sudarymui

2026 m. spalio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) 

Seimas po svarstymo pritarė teisės aktų pakeitimams, kuriais siūloma atsisakyti reikalavimo sandorius dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo sudaryti abiem sutuoktiniams kartu arba vienam iš jų, turint kito sutuoktinio išduotą įstatymo reikalaujamos formos įgaliojimą.

Kartu numatoma atsisakyti sektoriniuose finansų rinkos įstatymuose įtvirtintų normų, kurios nustato paprastesnę rašytinę tokio sutuoktinio įgaliojimo formą.

„Europos Sąjungos valstybėse narėse vyrauja principas, kad bendrą turtą vienas iš sutuoktinių gali valdyti be leidimo, išskyrus parduodant šeimos turtą, trijose valstybėse – imant būsto paskolą. Visais kitais atvejais, bendrą šeimos turtą, sutuoktiniai gali valdyti be leidimo. Vienintelėje Lietuvoje įtvirtintas sutuoktinio įgaliojimo reikalavimas. Ir kas praktikoje nutinka, kad Lietuvoje, norintis sutuoktinis investuoti į akcijų biržą, turi gauti leidimus, kurių jau niekur kitur Europoje nereikalaujama, – pritarti pakeitimams kvietė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.

Jam pritarė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė: „Pirkti tikrai nėra jokių kliūčių, tačiau parduoti yra kliūtis, tai kokia prasmė tokio investavimo, jeigu tu niekada negali grąžos išsiimti? Čia yra atneštas tarp ministerijų suderintas produktas, kurį aprobavo, turbūt, ir Teisingumo ministerija, teikė pastabas, ir kitos ministerijos, Finansų ministerija, ir Lietuvos bankas, ir nuosekliai visi sakė, kad šitas pakeitimas yra reikalingas, nes tai vienas iš pagrindinių stabdžių Lietuvos kapitalo rinkos vystymuisi. Jeigu mes norim turėti sėkmingiau veikiančią sistemą, nesudarykime dirbtinių sąlygų vienam konkrečiam turto klasės objektui“ 

„Siūlymai, kuriuos mes svarstom, realiai nušalina vieno iš sutuoktinių dėl bendro turto, kurį valdo, sprendimų priėmimo. Tai reiškia, kad silpnesnioji pusė, kuri pasitiki savo sutuoktiniu ar sutuoktinė, gali būti nuskriausti ir labai smarkiai turtinė, finansine prasme, bet tai reiškia ir visa kita prasme. Jau pripažinta, kad ekonominis smurtas yra viena iš smurto artimoj aplinkoj rūšių. Visos teisinės institucijos, tarp jų aukščiausio Teismo, mes gavome išvadą, mes gavome Vilniaus universiteto Teisės fakulteto išvadą, Notarų rūmų, Teisės instituto, visos teisinės išvados buvo prieš. Už buvo tik finansais užsiimančių įmonių atstovai ar jų sudarytų asociacijų ir bankų atstovai“, – prieš pasisakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Civilinio kodekso 3.92 straipsnio pakeitimo įstatymui (projektas Nr. XVP-888(2) ir lydimiesiems teisės aktams – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 34 straipsnio pakeitimas (projektas Nr. XVP-889(2), Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 51 straipsnio pakeitimas (projektas Nr. XVP-890(2) ir Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimas (projektas Nr. XVP-891(2) – po svarstymo pritarė 73, prieš balsavo 8, susilaikė 16 Seimo narių. Galutinis balsavimas dėl projektų vyks spalio 15 d.

Siūloma, kad įstatymai įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]