Seimo posėdžiai taps prieinamesni žmonėms su klausos negalia

2026 m. spalio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Siekdama, kad informacija apie Seimo darbą būtų prieinama visiems visuomenės nariams, Seimo Asmenų su negalia teisių komisija, vadovaujama Indrės Kižienės, kreipėsi į Seimo kanclerį dėl Seimo posėdžių tiesioginių transliacijų titravimo. Komisija siekia didesnio informacijos prieinamumo žmonėms su klausos negalia ir galimybės realiuoju laiku sekti teisėkūros procesą, svarstomus teisės aktus bei kitus visuomenei svarbius klausimus.

„Kiekvienas žmogus turi turėti galimybę gauti informaciją apie Seimo darbą. Žmogus su klausos negalia neturėtų likti nuošalyje dėl to, kad negali sekti tiesioginės transliacijos“, – sako Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė I. Kižienė.

Komisija siūlo titruoti ne tik plenarinių posėdžių, bet ir Seimo komitetų bei komisijų tiesiogines transliacijas. Tokia galimybė žmonėms su klausos negalia leistų savarankiškai sekti parlamento darbą ir geriau įsitraukti į visuomenės gyvenimą.

Komisijos nuomone, ateityje taip pat verta ieškoti kitų informacijos prieinamumo sprendimų, pavyzdžiui, rengti lengvai suprantamos kalbos išrašus iš Seimo, komitetų ar komisijų posėdžių.

Atsižvelgdama į Komisijos kreipimąsi, Seimo kanceliarija informavo, kad informacijos prieinamumas žmonėms su klausos negalia yra nuosekliai didinamas jau ne vienerius metus.

Šiuo metu įgyvendinamas projektas, kuriuo planuojama įdiegti pažangesnį šnekos atpažinimo įrankį. Numatyta, kad nuo 2027 m. sausio mėnesio būtų subtitruojamos visos tiesioginės Seimo posėdžių transliacijos, taip pat viešai transliuojami Seimo komitetų ir komisijų posėdžiai bei valstybei reikšmingi renginiai.

Seimo kanceliarija taip pat nurodė, kad Seimo interneto svetainėje jau pateikiama informacija gestų kalba ir verčiamos laidos apie Seimo veiklą.

„Svarbu ne tik priimti sprendimą, bet ir užtikrinti, kad žmogus galėtų savarankiškai gauti ir suprasti informaciją. Prieinamumas turi būti praktinis, o ne tik formalus“, – pabrėžia I. Kižienė.

Informacijos prieinamumo klausimas aktualus ne tik Seime. Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komitetas, vertindamas Lietuvos pažangą įgyvendinant Asmenų su negalia teisių konvenciją, taip pat daug dėmesio skiria informacijos prieinamumui. Lietuvos institucijos yra įgyvendinusios įvairias priemones, susijusias su lengvai suprantama kalba, informacijos pritaikymu žmonėms su regos ir klausos negalia bei gestų kalbos prieinamumu.

Seimo posėdžių titravimas būtų vienas iš konkrečių sprendimų, padedančių užtikrinti, kad žmonės su klausos negalia galėtų realiuoju laiku sekti parlamento darbą ir priimamus sprendimus.

„Parlamentas yra visų žmonių institucija, todėl jo darbas turi būti prieinamas kuo platesniam žmonių ratui. Tikiuosi, kad numatomi pokyčiai padės kurtiesiems ir neprigirdintiesiems lengviau sekti Seimo darbą ir aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime“, – sako I. Kižienė.

Komisija taip pat planuoja rekomendacijas dėl posėdžių prieinamumo pateikti Lietuvos savivaldybių asociacijai. Siekiama, kad ir savivaldybių tarybų bei komitetų posėdžiai būtų kuo prieinamesni žmonėms su klausos negalia sprendžiant regioninius klausimus. 

Informacijos prieinamumas šiuo atveju nėra vien techninis sprendimas. Tai galimybė žmonėms savarankiškai sekti valstybės ir savivaldos institucijų darbą, suprasti priimamus sprendimus ir dalyvauti demokratiniame gyvenime.

Daugiau informacijos: 

Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė

Indrė Kižienė 

Tel. (0 5) 209 6675