Seimas spręs, ar sudaryti galimybę analitiniams centrams gauti papildomą finansavimą

2026 m. spalio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas pradėjo svarstyti Politinių organizacijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę politinių organizacijų įsteigtiems analitiniams centrams gauti finansavimą iš tiesiogiai valdomų Europos Sąjungos programų bei gyventojų skiriamos 0,6 proc. pajamų mokesčio dalies. Tokiu būdu siekiama užtikrinti efektyvesnę jų tiriamąją ir šviečiamąją veiklą.

Pasak iniciatyvą pristačiusio Seimo nario Tomo Tomilino, iškilo keletas teisinių kliūčių, kurios trukdo analitiniams centrams vystytis ir pasiekti aukštesnius rezultatus, ypač dėl to, kad finansavimas yra labai stipriai apribotas. Šiandien pagrindinis analitinių centrų finansavimo šaltinis, anot parlamentaro, yra tiesiog politinės partijos dotacija.

Šiuo metu galutiniame analitinių centrų finansavimo šaltinių sąraše nėra tiesiogiai įvardytos lėšos iš ES finansuojamų programų, įgyvendinamų pagal tiesioginio valdymo principą, kai finansavimą skirsto ir administruoja Europos Komisija arba jos įgaliotos agentūros. Kaip pažymi projekto rengėjai aiškinamajame rašte, dėl šios teisinės spragos analitiniai centrai neturi galimybės teisėtai priimti ir naudoti projektinio finansavimo iš minėtų programų, net jei tokia veikla visiškai atitinka jų įstatuose numatytus tikslus (tyrimai, analizė, šviečiamoji veikla) ir yra leidžiama pagal nacionalinę bei ES teisę.

„Mes visi turime vieną interesą – kad mūsų demokratija būtų atspari, kad mūsų demokratija turėtų milžinišką kompetenciją politinių partijų analitiniuose centruose, kad mes, kai einame į derybas dėl biudžetų, dėl įstatymo projektų, būtume nemažiau kompetentingi, negu yra kompetentingi mūsų aukščiausi valdininkai ministerijose“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Pagal galiojantį įstatymą, analitinių centrų finansavimo šaltiniai gali būti steigėjos – politinės partijos – lėšos, lėšos, gautos iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių, atlyginimas už paslaugas, perduotus daiktus steigėjui – politinei partijai, Europos politinių fondų lėšos, politinių fondų, įsteigtų ES ar NATO valstybėje narėje ir įtrauktų į Patikimų politinių fondų sąrašą, lėšos, Lietuvoje registruotų bankų arba kitoje ES valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvoje, analitiniam centrui suteiktos paskolos, palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1796) balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 16 parlamentarų. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 10 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]