Ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus pranešimas „Administracinės naštos mažinimas ūkio subjektams – 2018 metų rezultatai“

2019 m. kovo 12 d. pranešimas žiniasklaidai

Jūsų dėmesiui norėčiau pristatyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuruojamą sritį – administracinės naštos mažinimą, tiksliau, tikslų įgyvendinimą 2018 metais. Šie rezultatai buvo pristatyti visai neseniai Vyriausybėje. Galbūt iš pradžių apie administracinę naštą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo 2014 metų vertina administracinės naštos ūkio subjektams lygio pokytį ir teikia Vyriausybei administracinės naštos mažinimo stebėsenos ataskaitą. Pagal institucijų pateiktus duomenis ataskaitoje apibendrinama, kokie viešosios politikos sprendimai administracinę naštą didino, o kokie mažino. Pateikiama informacija apie atskirų institucijų pasiekimus ir bendras tendencijas administracinės naštos mažinimo srityje. Pristatant 2018 metų administracinės naštos mažinimo rezultatus, verta atkreipti dėmesį ir į pačią administracinės naštos sampratą, ką mes vertiname ir kodėl tai darome, kodėl tai yra svarbu.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kuruoja administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo ir prevencijos procesą. Administracinė našta yra dalis bendros reguliavimo naštos (pavyzdys – įvairūs žurnalai, jų pildymas, ataskaitos), kuri kyla iš teisės aktuose esančių įpareigojimų ir yra susijusi su informacijos teikimu, skelbimu, saugojimu ir kitais panašiais veiksmais. Už administracinės naštos, kurią patiria piliečiai, koordinavimą yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija. Administracinės naštos rodiklis yra apskaičiuojamas vertinant vidutinį valandinį darbuotojo, atliekančio įpareigojimą, darbo užmokestį, taip pat užduočiai atlikti skiriamą laiką, ir nustačius, kokiam skaičiui ūkio subjektų šis procesas yra privalomas, tai yra kuo platesniam ūkio subjektų ratui yra skirtas įpareigojimas, tuo didesnis yra administracinės naštos rodiklis.

Visos institucijos turi pareigą vertinti teisės aktus, jų projektus, keičiančius būtent administracinę naštą ūkio subjektams, pokytį, piniginę išraišką ir suderinti skaičiavimus su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ekonomikos ir inovacijų ministerija bendrą administracinės naštos pokytį du kartus per metus pristato Vyriausybei. Šiuos vertinimus atliekame jau penktus metus, o praėję metai buvo išties neblogi, juos norėčiau detaliau jums ir pristatyti.

Per 2018 metus administracinę naštą ūkio subjektams pavyko sumažinti beveik 104 mln. eurų. Jums leidus, paaiškinsiu, kokie buvo pagrindiniai pokyčiai. Apskaičiuotas rodiklis pirmiausia yra balansinis, tai yra į jį jau įtraukti ir didesnių administracinę naštą… ir ją mažinusių institucijų pasiekimai, įvertinta institucijų pakeistų teisės aktų visuma apskritai. Bet vienas svarbus dalykas, kad lygiai taip pat prieš skaičiuojant kiekvienos institucijos rodiklius mes taip pat įtraukiame, tai yra sumažiname tą skaičių, įtraukdami ir verslo prisitaikymo kaštus.

Labiausiai administracinė našta sumažėjo dėl Finansų ministerijos įgyvendintų pokyčių – beveik 70 mln. eurų; per 30 mln. eurų, beveik 33 mln. eurų, – dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgyvendintų pokyčių. 1,5 mln. eurų padaryti pakeitimai sumažino administracinę naštą Žemės ūkio ministerijoje. Tai didžiausią įtaką administracinės naštos sumažinimui turėjo Finansų ministerijos padaryti Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos pakeitimai, kuriais bus leidžiama naujo modelio kasos aparato naudotojams nepildyti popierinių žurnalų. Šie pakeitimai leis daugiau nei 43 tūkst. šalies verslo sutaupyti beveik 1 tūkst. 700 eurų per metus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrino Geros higienos praktikos taisyklių pakeitimą, juo leidžiama atisakyti popierinių žurnalų pildymo ir tai leis viešojo maitinimo įstaigoms sutaupyti po 4,5 tūkst. eurų kas metus.

Šie pakeitimai… Kodėl skaičius yra didelis? Nes tai liečia labai platų ūkio subjektų sąrašą. Kaip pavyzdys – Veterinarijos tarnybos pakeitimai, jie apskritai sumažino žurnalų skaičių iš keturių, kurių reikėjo, ir dabar bus registruojami tik neatitikimai.

Per 2018 metus administracinė našta padidėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reguliavimo srityje per 1,5 mln. Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo srityje ir taip pat nežymiai, bet padidėjo Lietuvos banko reguliavimo srityje.

Siekis mažinti administracinę naštą verslui ir visuomenei, atsisakant perteklinio reguliavimo, taip pat įtvirtintas Vyriausybės programoje. Vyriausybės nutarime yra aiškiai nustatytas tikslas, kad kiekviena institucija individualiai turi imtis priemonių, kad per kalendorinius metus jos kompetencijos srityje administracinė našta mažėtų arba išliktų nepakitusi.

Apžvelgdami praeitų metų rezultatus pirmiausia turime užduoti sau klausimą, koks yra teisinio reguliavimo tikslas? Tikriausiai sutiksime, kad tas tikslas nėra naštos sukūrimas, tikslas yra nauda, ir informaciniai įpareigojimai, sukeliantys administracinę naštą, visų pirma yra skirti tai naudai ir viešajam gėriui apsaugoti. Tikriausiai suprantame, kad reguliavimas būtinas, kai kalbame apie visuomenės saugą, sveikatą, nacionalinį saugumą ir, žinoma, finansinį stabilumą. Tačiau svarbiausia, kad informacinei įpareigojimai, kurie yra neišvengiami, turi būti proporcingi ir pagrįsti. Nepaisant to, kad pernai pasiekėme tikrai aukštą rodiklį administracinės naštos ūkio subjektams sumažinimo srityje, ne visos institucijos susidorojo su individualiu tikslu. Nustatyta, kad 2018 metais administracinę naštą sumažino 17 institucijų, tačiau penkios ją padidino.

Suprantama, kad naujųjų informacinių įpareigojimų atsiradimas tam tikrais atvejais yra neišvengiamas, pavyzdžiui, kai politikos sprendimais reikia apsaugoti viešąjį interesą, užtikrinti duomenų apsaugą. Tačiau turime siekti ambicingų tikslų ir padaryti Lietuvos reguliavimo aplinką dar konkurencingesnę ir patrauklesnę verslui bei investicijoms.

Reikia išskirti, kad pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva negali pasigirti aukštomis pozicijomis – pagal reguliavimo reikalavimų verslo lygį užimame vos 106 vietą iš 140, ir tai yra nuotaikos, kuriomis gyvena mūsų verslas, nes, kaip žinote, šis reitingas, tiksliau, indeksas, yra sudaromas užpildžius anketas anonimiškai. Didžiausios šalies įmonės pildo anketas, atsakydamos, kaip jos jaučiasi ir kaip reaguoja į aplinką.

Lietuvoje verslo pasitenkinimas valstybės reguliavimu yra labai žemas, tai reiškia, kad tvarių verslo aplinkos gerinimo rezultatų ir nuoseklaus nepagrįstos administracinės naštos mažėjimu galima pasiekti tik visoms institucijoms sutelkiant pastangas ir aiškiai deklaruojant šio tikslo politinį prioritetą

Ką gali padaryti institucijos praktikoje? Visų pirma, peržiūrėti savo srities kompetencijas ir atsisakyti nepagrįstų, neproporcingų įpareigojimų, daugiau dėmesio skiriant priimamų teisės aktų poveikio analizei.

Labai trumpai apie tai, kas mūsų laukia. Pirmiausia Lietuvos įstojimo į EBPO yra iššūkis ir galimybės pakelti teisinio reguliavimo vertinimą į naują, pažangesnį lygį. O tie labai neblogi, sakyčiau, 2018 metai ir administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo rezultatai verčia siekti ir dar ambicingesnių tikslų.

Atsižvelgdama į tai ir vykdydama Vyriausybės pavedimą, šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia ir sisteminius siūlymus dėl galiojančių administracinės naštos mažinimo ūkio subjektams mechanizmo tobulinimo, kartu su Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijomis tęsiame administracinės naštos mažinimo priemonių plano vykdymą pagal Vyriausybės nutarimą, priimtą 2019 m. gruodžio… pagal Vyriausybės nutarimą, galiojantį iki 2019 m. gruodžio 31 d., turime pasiekti reikšmingo administracinės naštos sumažėjimo, ypač šių ministerijų srityse, turbūt didžiausias dėmesys yra skiriamas Sveikatos apsaugos ministerijai, na, ir laukia geresnio reglamentavimo. Taip pat Priežiūros komisijos atnaujinimas, teisinio reguliavimo tinkamumo patikrų ir rezultatų įgyvendinimas.