Seimo posėdyje paminėtos Lietuvos narystės NATO 15-osios metinės

2019 m. kovo 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotrauka

Seime paminėta Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO) 15 metų sukaktis. Seimo posėdyje vykusioje diskusijoje „NATO svarba Lietuvos valstybingumui 15 metų narystės kontekste“ kalbėjusi Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė Rasa Juknevičienė prisiminė Lietuvos kelią, siekiant narystės NATO: „Man labai įstrigo pirmasis mano gyvenime vizitas į NATO būstinę Briuselyje 1997 m. Skrisdama galvojau, kad man turėtų pavykti jiems viską išaiškinti, kodėl mus į NATO turi priimti nedelsiant! Juk mūsų tauta tiek kentėjo, jau vien dėl to mes nusipelnėme narystės tuoj pat. Pasitaikė proga visa tai išsakyti per pietus NATO tarnaujančiam karininkui iš Italijos. Jis klausėsi manęs atidžiai ir kiek pagalvojęs sako: „O kodėl jūs manote, kad amerikiečių, italų ar britų motinos turėtų norėti leisti savo sūnus žūti dėl jūsų žemės, kai jūs patys savo gynybai teišleidžiate tiek, kad vos užtenka vienai porai batų vienam kariui per metus?“ Man tai buvo supratimo apie gynybą, apie NATO, apie atsakomybę ir solidarumą pradžia.“

NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas viešosios diplomatijos klausimais ambasadorius Taidžanas Ildemas (Tacan Ildem) sakė, kad nuo pat savo narystės NATO pradžios Lietuva ne kartą tiek žodžiais, tiek darbais įrodė, kad yra stipri ir įsipareigojanti sąjungininkė: „Praėjusiais metais jūs įsipareigojote 2,5 proc. BVP skirti gynybai iki 2030 metų. Tai yra svarbus įsipareigojimas, kuris buvo paremtas visų parlamente atstovaujančių politinių partijų. Nuo pat jūsų narystės pradžios jūs įgyvendinote savo įsipareigojimus dalyvaudami misijose Afganistane bei padėdami NATO aljanso sąjungininkėms vykdant kitas misijas įvairiuose pasaulio kraštuose.“

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pažymėjo, kad nors šiandien Lietuva yra saugi kaip niekada, visiškai saugūs nesame – mūsų kaimynė nuosekliai laužo tarptautinės teisės principus, užgrobia suverenių valstybių teritorijas ir atvirai grūmoja Vakarų pasauliui. Todėl itin svarbus išlieka Lietuvos sprendimas ir toliau aktyviai dalyvauti tarptautinėse operacijose, tokiu būdu išpildant pagrindinį Aljanso – solidarumo – principą.

Pasak premjero, Lietuvos pasirinktas kelias didinti išlaidas gynybai buvo ne kartą įvardytas kaip pavyzdys kitoms NATO partnerėms: „Jeigu prieš 15 metų būtume pradėję atsakingai investuoti į savo saugumą, šiandien mūsų ginkluotųjų pajėgų padėtis būtų visiškai kitokia. Dėl to tikrai galiu suprasti mūsų partnerių Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) pasipiktinimą dėl per menko Europos įsipareigojimo viso Aljanso pajėgumams. Negalime vien reikalauti iš partnerių, privalome ir patys ženkliai ir realiai prisidėti prie visų mūsų saugumo.“

Seimo Pirmininko pavaduotojo, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko, buvusio krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo nuomone, įstojimas į Šiaurės Atlanto aljansą yra kertinis Lietuvos valstybingumo pasiekimas saugumo aspektu per visą šalies istoriją, tačiau kyla nauji iššūkiai: „Nepaisant pasiekimų, šalies politinių jėgų konsensusas gynybos, saugumo ir užsienio politikos srityje tebelieka ir bus itin gyvybiškai svarbus. Pirmiausia todėl, kad tikimės, jog Aljanso kariai mums padės užtikrinti šio regiono gynybą, o tam būtinas ir mūsų pačių indėlis. Tik dalyvavimo misijose jau nebeužtenka, jau nekalbant apie ryškėjančias vidines NATO problemas, besikeičiantį JAV vaidmenį, kuris signalizuoja, kad mums, europiečiams, teks prisiimti didesnę naštą, nei tai buvo lig šiol.“

Aljanso narių solidarumo svarba skambėjo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytautas Bako kalboje: „NATO turi prasmę tik tada, kai gebame būti vieningi, kai galime pademonstruoti kolektyvinę valią apsiginti. Niekam neturi kilti mintis, kad mūsų lietuvių nebus pietinėse Aljanso šalyse, jeigu ten kiltų pavojus. Lygiai taip pat niekam neturi kilti mintis, kad Lietuva ar kitos mūsų regiono šalys nelaimės akivaizdoje bus paliktos vienos.“

Komiteto vadovo nuomone, privalome rasti tokią NATO ir Europos Sąjungos tarpusavio sąveikos formulę, kuri padėtų stiprinti tiek transatlantinį ryšį, tiek ir gynybos pajėgumus, sąžiningai pasidalijant saugumo naštą.

Pasak diskusijoje kalbėjusio NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje atstovo plk. ltn. Keito Aleksanderio Mūdžio (Keith Alexander Moody), po 2014 metų įsiveržimo į Ukrainos teritoriją paaiškėjo, kad Aljansas prarado įgūdžius ir gebėjimus, reikalingus kolektyvinei gynybai, kuriuos buvo įgijęs per Šaltąjį karą, todėl teko iš naujo mokytis ir vystyti karines pajėgas, siekiant geriau apsisaugoti nuo modernių karinių pajėgumų keliamų grėsmių.

„Tai brangiai kainuojantis reikalavimas, reikalaujantis ilgalaikio planavimo, strateginio mąstymo ir finansinių įsipareigojimų. Lietuva jau pradėjo šį procesą ir jau investavo ne tik į savo karinius pajėgumus. Jūs gebate priimti ir paremti sąjungininkų pajėgas, dislokuojamas Lietuvoje mokymams, prireikus, ir karinėms operacijoms“, – sakė Keitas Aleksanderis Mūdis, pasak kurio, tai aiškiai parodo Lietuvos įsipareigojimų NATO tvirtumą ir didžiulį integracijos į NATO laipsnį.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]