Siūloma papildyti dabartinį krizių valdymo modelį nacionalinio saugumo elementais

2019 m. balandžio 25 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas pradėjo svarstyti krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio pristatytus Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-3340), kuriais siekiama atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos sąlygojamus iššūkius papildyti dabartinį krizių valdymo modelį nacionalinio saugumo elementais ir taip suformuoti integruotą tarpinstitucinį mišrių (hibridinių) grėsmių prevencijos ir krizių valdymo mechanizmą.

Pasak pataisų iniciatorių, tai leistų laiku identifikuoti potencialias mišrias grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius nacionaliniam saugumui ir užtikrinti, kad apie tai būtų laiku perspėjama, taip pat kad būtų įmanomas koordinuotas ir efektyvus jų užkardymas.

Pagrindinio įstatymo pakeitimu siekiama įtvirtinti grėsmių nacionaliniam saugumui užkardymo ir krizių valdymą koordinuojančią instituciją Vyriausybės lygmeniu – Nacionalinio saugumo komisiją, kuri turėtų įgaliojimus atlikti veiksmingą viską apimančio krizių valdymo ciklo koordinavimą.

Siekiant iš esmės sustiprinti mišrių (hibridinių) grėsmių prevenciją identifikuojant galimas mišrias grėsmes nacionaliniam saugumui ir užtikrinti koordinuotą ir laiku atliekamą jų užkardymą, siūloma iš Vyriausybės kanceliarijos, atitinkamų ministerijų ir kitų valstybės institucijų bei įstaigų atstovų sudaryti Jungtinę grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupę, kuri krizės atveju teiktų paramą Vyriausybės paskirtai už krizės valdymą atsakingai institucijai, taip pat kartu su Vyriausybės kanceliarijos padaliniu, atsakingu už grėsmių stebėjimą ir pasirengimą jas užkardyti ir valdyti, koordinuotų krizių prevenciją ir pasirengimą valdyti krizes, apimantį grėsmių identifikavimą ir vertinimą, krizės prevencijos planų ir pratybų rengimą.

Pagal lydimųjų teisės aktų pataisas nepaprastoji padėtis galėtų būti įvedama ir dėl valstybėje susidariusios krizės, o Vyriausybės paskirta institucija, atsakinga už krizės valdymą, nepaprastosios padėties metu turėtų įgaliojimus, analogiškus tiems, kurie nepaprastosios padėties atveju suteikiami institucijai, atsakingai už ekstremalios situacijos valdymą.

Pritarus projektams po pateikimo bendru sutarimu, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 28 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]