Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno pranešimas „Pagrindinių teisės aktų įgyvendinimas“ (dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto)

2019 m. balandžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai

Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, labai džiaugiuosi, kad suradote laiko išklausyti apie Vidaus reikalų ministerijos atliktus darbus. Esu parengęs trumpą prezentaciją, kad liktų jums laiko ir paklausinėti. Kaip jūs žinote, kreipsiu dėmesį į keletą pagrindinių klausimų. Tai bus Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo niuansai ir tam tikri iššūkiai, taip pat kalbėsime apie Vidaus tarnybos statuto, apie migracijos galimus pokyčius, aišku, apie centralizuotas atrankas ir keletą žodžių apie regioninę politiką. Jums leidus, galėčiau pradėti.

Taigi valstybės tarnyba. Puikiai prisimename debatus, diskusijas apie Valstybės tarnybos įstatymo pokyčius, ir štai jau faktiškai keturis mėnesius gyvename su naujuoju Valstybės tarnybos įstatymu. Be abejo, buvo peržiūrėtos tam tikros funkcijos, buvo suderintos sąvokos, buvo nustatytos optimizuotos įstaigų struktūros, centralizuota valstybės tarnautojų atranka, iš esmės pakeistas tarnautojų darbo užmokestis, mentorystės institutas ir visa kita. Kalbėdami Seime ir diskutuodami komitetuose apie Valstybės tarnybos įstatymą girdėjome labai daug baimių, labai daug įvairių nuogąstavimų, bet iš principo galėčiau pasakyti, kad keturis mėnesius pagal Valstybės tarnybos naująjį įstatymą veikia valstybės tarnyba. Bus statistika, kiek yra padidėjęs tarnautojams darbo užmokestis, pakalbėsime ir apie centralizuotą atranką. Šiaip, sakyčiau, mano objektyviu, na, subjektyviu vertinimu, tai visai pavykęs blynas ir nelabai stipriai pridegęs.

Taigi valstybės tarnautojų skaičiaus ir darbo užmokesčio statistika. Šiaip matote, kad valstybės tarnautojų apskritai sumažėjo faktiškai keliais tūkstančiais, aišku, šiek tiek padidėjo asmenų, dirbančių pagal valstybės tarnybą… Apskritai, jeigu pažiūrėtume, skaičius yra 1588 – tiek asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, sumažėjo.

Apie darbo užmokestį. Noriu atkreipti dėmesį, įsigaliojus naujajam Valstybės tarnybos įstatymui ir pasikeitus valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemai, specialistams darbo užmokestis padidėjo iki 100 eurų, vadovams irgi padidėjo apie 50–60 eurų vidutiniškai, matote, ne taip stipriai, na, įstaigų vadovams, pavaduotojams taip pat ūgtelėjo keliolika procentų, virš 100 eurų. Apskritai 112 eurų vidutiniškai padidėjo valstybės tarnautojams darbo užmokestis.

Kaip žinote, Valstybės tarnybos įstatymo vienas iš tokių rimtų pokyčių, dėl kurių reikėjo priimti naują Valstybės tarnybos įstatymą, ir buvo darbo užmokesčio sistemos pakeitimai, nes pagal senąjį Valstybės tarnybos įstatymą buvo faktiškai labai sudėtinga tinkamai įvertinti valstybės tarnautojus, kelti darbo užmokestį, nes, prisimenate, būdavo kategorijos, kiekvienas valstybės tarnautojas atsineša tam tikrą kategoriją, ir tada jau tiktai per priedus, per tam tikras priemokas būdavo galima pakelti realias pajamas. Šiuo atveju mes turime koeficientus, kiekviena pareigybė turi daug koeficientų, ir per tuos koeficientus mes, įvertinę valstybės tarnautoją, galime padidinti darbo užmokestį, kas ir buvo nuo 2019 metų sausio mėnesio padaryta.

Taip pat norėčiau dar dėl centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos. Taip, išsikėlėme tokį uždavinį. Taip, tai yra tikrai didelis iššūkis. Bet ką noriu pasakyti, kad faktiškai iki balandžio mėnesio vyko atrankos į valstybės tarnybą pagal senąją Valstybės tarnybos įstatymo redakciją. Jeigu pažiūrėtume statistiką, buvo pateikta maždaug 30 % prašymų pagal senąjį Valstybės tarnybos įstatymą vykdyti atrankas, tai yra apie 1 tūkst. 200–1 tūkst. 300. Valstybės tarnybos departamentas ir įstaigos atliko 650 atrankų pagal senąjį įstatymą. Nors šalia, kai jau dabar galioja naujasis Valstybės tarnybos įstatymas, jau pradeda veikti ir procedūros pagal naująjį įstatymą, tai yra renkami prašymai, įvertinami prašymai, nustatomos pareigybės, peržiūrima, ar tos pareigybės atitinka pareigybėms nustatytą reikalavimą, ir taip toliau, ir taip toliau.

Procedūros vyksta, ir pirma jau centralizuota atranka įvyks balandžio 11 dieną. Išsikėlę tikslus ir Valstybės tarnybos departamentui iškelti tikslai, kad gegužės viduryje faktiškai būtų įvykdyta 200 atrankų.

Taip pat galėčiau pasakyti, kad yra sudarinėjamos sutartys, tai yra jau parengtos teisininkų įvertintos sutartys, tik dabar reikia pasirašyti sutartis su savivaldybėmis, kurios leis mums daryti atrankas nuotoliniu būdu. Šiandien turime tokias aštuonias savivaldybes, tad tikrai Lietuvos gyventojams, kurie nori dalyvauti valstybės tarnybos atrankoje, iš visos Lietuvos važiuoti į Vilnių nereikės. Dabar bus aštuonios savivaldybės, manau, po kelių mėnesių bus ir didesnis tinklas.

Centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos procesas. Dar keletu žodžių priminsiu. Matote, prašymo pateikimas, pretendentų įvertinimas. Šiandien pretendentams dar galioja ir pusės metų rezervas, faktiškai iki liepos 1 dienos. Žinote, rezervistams reikia teikti pasiūlymus į atsilaisvinusias vietas. Iš principo tas procesas kol kas yra sulėtėjęs, bet kai baigsis rezervistai, tada nebus šios grandies. Tada pretendentai teikia dokumentus ir, atitinkamai, ar įstaigos vadovas, ar valstybės tarnautojas… Vėlgi yra sudaroma tam tikra komisija ir priimami sprendimai.

Keletas žodžių apie Vidaus tarnybos statutą. Vėlgi kartu su Valstybės tarnybos įstatymu kaip lydimasis teisės aktas ėjo didelis paketas ir Vidaus tarnybos statuto, ir kitų teisės aktų panaikinimo. Puikiai žinote, buvo ir Kalėjimų departamento pareigūnai prijungti prie bendro Vidaus tarnybos statuto, taip pat muitinės pareigūnai buvo prijungti prie Vidaus tarnybos statuto reglamentavimo. Faktiškai dabar, galima sakyti, beveik visų statutinių įstaigų veikla – atleidimas, priėmimas, darbo užmokestis, reglamentuojama pagal vieną statutą, aišku, išskyrus Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Valstybės saugumo departamentą.

Suvienodinus statutus ir iš naujo reglamentavus visas įstaigas (pareigūnų priėmimą ir atleidimą iš darbo, koeficientų nustatymą, darbo užmokestį), iš principo išspręsta daug klausimų. Vienuose statutuose buvo vienaip reglamentuojamos socialinės garantijos, kituose statutuose buvo kitaip reglamentuojamos. Vėlgi iš esmės būdavo skirtumas, kaip skaičiuoti darbo užmokestį. Suvienodinus statutus, išspręsta daug problemų.

Štai dabar – vidaus tarnybos pareigūnų vidutinis darbo užmokesčio didėjimas. Matome, kad čia vidutinis darbo užmokesčio didėjimas… Gal iš karto parodysiu kitą skaidrę, čia detalesnė informacija. Štai matote ir pataisos pareigūnų, muitinės pareigūnų, vidaus reikalų sistemos pareigūnų darbo užmokesčio didėjimą. Galima sakyti, 30 % vidaus tarnybos pareigūnai, tai yra policininkai, ugniagesiai ir kitos mažesnės tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vadovybės apsaugos pareigūnai, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, – apie 30 % auga darbo užmokestis. Pataisos įstaigų darbuotojams darbo užmokestis auga 23 %. Nėra galbūt tiek daug, kaip norėtųsi. Tikrai toje sistemoje yra iššūkių ir dėl finansų, ir dėl kitų reikalų, bet matome ir tas problemas sprendžiame. Taip pat muitinės pareigūnams yra numatyta ir yra padidėjęs darbo užmokestis vidutiniškai apie 30 su trupučiu procentų.

Siekiant tolesnio vidaus tarnybos reglamentavimo ir darbo užmokesčio sistemos tobulinimo, mes numatę pateikti ir Seimui kartu, ir, aišku, diskutuojame Vyriausybėje apie tai, kad turėtume paskutinių pareigybių grupių, tai yra 15, 14, 13 pareigybių grupių, mažiausią darbo užmokestį didinti, tai yra tą koeficientą didinti, ir tą mažiausią darbo užmokestį gaunančių tarnautojų skaičių mažinti, kad tas skirtumas, atotrūkis tarp vienų pareigybių grupių ir kitų pareigybių grupių nebūtų toks didelis. Pavyzdžiui, jeigu imtume mažiausiai uždirbančius ir vadovus, kad tas atotrūkis būtų kuo mažesnis. Nors pasižiūrėjus, vidaus reikalų sistemoje tas atotrūkis nėra toks didelis, pas mus apie keturi kartai. Tai yra visiškai logiškas ir patenka į Europos Sąjungos vidurkį. Bet tokie ateities veiksmai.

Apie migraciją keletą žodžių norėčiau. Tikrai žinau, kad labai aktualu. Ačiū Seimui, buvo priimti reikiami teisės aktai metų pabaigoje. Tiek valstybės… tiek Užsieniečių teisinės padėties įstatymo, tiek kitų įstatymų priėmimai leido mums pasirengti migracijos funkcijos pertvarkai. Mes šiandien turime štai tokią migracijos funkcijos valdymo struktūrą. Bus arba, galima sakyti, jau yra pradėta, nuo liepos 1 dienos įsigalios de facto tokia migracijos funkcijos vykdymo struktūra. Valstybės sienos apsaugos tarnyba kaip ir iki šiol yra, taip ir dabar bus ir bus papildomai perduota nelegalios migracijos kontrolinė funkcija – bus Migracijos departamentas su teritoriniais padaliniais. Šiandien, kaip jūs žinote, yra Migracijos departamentas ir yra policijos migracijos valdybos, kurios kartais atlieka labai panašias funkcijas kaip ir Migracijos departamentas. Kyla daug klausimų ir neaiškumų tik dėl to, kad kartais nesuvaikšto tinkama informacija: vieni atsakingi už vieną procesą, kiti atsakingi už kitą procesą, o pačioje pabaigoje, kai reikia priimti sprendimą, pareigūnas priima sprendimą su tokia informacija, kokia yra. O iš tikrųjų kartais, pasirodo, kažkur kažkas pasimetė, užstrigo, nebuvo tinkamai surinkta informacija ir išeina kartais sprendimas nelabai vykęs. Nors pagal statistiką, ką norėčiau pabrėžti, kad Migracijos departamentas… kaip jūs žinote, asmenys turi teisę skųsti Migracijos departamento sprendimus, tai statistika rodo, kad 93 % Migracijos departamento sprendimų yra paliekama po teisminio nagrinėjimo ir tik 7 % yra panaikinama, tiek Vyriausiojo administracinio teismo, tiek apygardos administracinių teismų. Tai tikrai labai gera statistika ir aš dėl to tikrai džiaugiuosi.

Matote pareigūnų skaičius. Šiandien suplanuota, kad bus 487 pareigūnai: 114 yra centriniame padalinyje, tai Migracijos departamente, ir 373 – teritoriniuose padaliniuose. Reformai vykstant, mes labai aiškiai išryškinome, labai aiškiai sudėliojome Migracijos departamento funkcijas, tai yra centrinės įstaigos ir teritorinių padalinių funkcijas, kad nebūtų tokio dubliavimo, kaip vyksta šiandien, kaip yra iki liepos 1 dienos. Matote, centrinis padalinys – pirmiausia pagrindiniai bus, tai yra prieglobstis, pilietybės išdavimas, kontrolės organizavimas ir vykdymas, metodinis vadovavimas. Tai yra taip, kaip centrinės įstaigos. O teritoriniai padaliniai, kurių šiandien matome, kad galėtų būti dešimt, – tai dokumentų išdavimas, vizų, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, pilietybės, užsieniečių kontrolė ir taip toliau. Faktiškai galėčiau teigti, kad su visais darbuotojais, kurie dirba policijos migracijos valdybose, yra kalbėta, su visais darbuotojais yra pasišnekėta, ką jie nori toliau veikti, ar, jei pasilieka naujoje Migracijos tarnyboje, teikia prašymus, ar vis dėlto, jeigu jie nori, jeigu jiems trūksta, pavyzdžiui, stažo surinkti socialines garantijas, gali ateiti į policiją. Iš principo 80 % su viršum žmonių pasilieka Migracijos tarnyboje ir vykdys tas pačias funkcijas, ką ir darė iki tol. Darbuotojai tikrai nėra pamiršti, darbuotojų atleisti tikrai nereikės, o pertvarka, reforma, manau, tikrai duos labai gerus rezultatus.

Ir dar viena skaidrė apie regioninę politiką. Tai yra Lietuvos regioninės politikos baltoji knyga. Kaip tik balandžio, kovo, rodos, pabaigoje, dabar galėčiau pasakyti, vyko Nacionalinė regioninės plėtros taryba, kurioje buvo pritarta nacionalinės regioninės politikos prioritetams iki 2030 metų. Greičiausiu laiku, tikriausiai kitą savaitę, bus išsiųstas derinti ir Vyriausybei bus teikiamas įstatymas dėl regioninės politikos, ką mes esame prisižadėję komitetui. Šiandien jau įstatymo projektas yra faktiškai parengtas. Tai vėlgi ir šioje srityje tikrai judame į priekį.

Regioninės politikos baltosios knygos principinės nuostatos yra įgyvendinamos, yra ruošiamasi naujiems Europos Sąjungos mokėjimo laikotarpiams 2021–2027. Matome, aišku, iššūkius, kurie buvo šiuo laikotarpiu, ir stengiamės ištaisyti, kad nebūtų tokių problemų, pavyzdžiui, kaip matome, kad didžiosios savivaldybės yra investavusios tiktai kelis procentus Europos Sąjungos lėšų. Tai mokomės iš tų pamokų ir bandysime sukurti taisykles, kad tokio neefektyvaus rezultato nebūtų. Aš stengiausi taip trumpai, 15 minučių, pristatyti, nes jūs tikriausiai norėtumėte kažko dar ir paklausti. Ačiū jums už dėmesį.