Įstatymo pakeitimai dėl privalomo seniūnijų steigimo laikomi nepriimtais

2019 m. gegužės 16 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas pritarė Respublikos Prezidentės veto ir nusprendė priimtus įstatymo pakeitimus dėl privalomo seniūnijų steigimo laikyti nepriimtais. Už sprendimą laikyti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus nepriimtais (projektas Nr. XIIIP-2974 GR) balsavo 92 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 9 parlamentarai.

Seimas balandžio 26 d. priimtomis pataisomis buvo nusprendęs įtvirtinti nuostatą, kad kiekvienoje savivaldybėje turi būti steigiamos seniūnijos.

Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, pristatydamas šalies vadovės dekretą, tvirtino, kad priimtas įstatymas prieštarauja Europos vietos savivaldos chartijos 6 straipsnio 1 daliai, numatančiai savivaldybėms teisę pačioms nustatyti administracinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius ir užtikrinančią veiksmingą valdymą. „Neteisėtai ribojama Konstitucijos laiduojama savivaldybių veiklos laisvė įtvirtinta Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte, kuris numato išimtines savivaldybės tarybos teises priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir naikinimo. Be to, įsigaliojus priimtam įstatymui, būtų sukurta teisinė painiava, kai vienas straipsnis numato išimtinę teisę steigti ir naikinti seniūnijas, o kitas nustato pareigas steigti. Pažymėtina, kad skiriasi seniūnijų poreikis ir reikšmė Lietuvos miestuose ir rajonuose. Miestuose patogu ir efektyvu paslaugas organizuoti centralizuotai, patogus susiekimas, daugėja paslaugų, teikiamų elektroniniu būdu, kuriami integruoti paslaugų centrai“, – posėdyje yra sakę Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas. Jo tvirtinimu, priimtu įstatymu paneigiama būtinybė įvertinti gyventojų nuomonę dėl seniūnijų steigimo būtinumo.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, siūlęs nepritarti Prezidentės veto, pažymėjo, kad Europos vietos savivaldos chartijos 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad „vietinės valdžios organams suteikiami pilni ir išskirtiniai įgaliojimai. Jų negali panaikinti ar apriboti kitas, centrinės ar regioninės, valdžios organas, išskyrus įstatymo numatytais atvejais“, t. y. įstatymų leidėjui suteikiama teisė koreguoti savivaldybių institucijų įgaliojimus. „Įstatymu neuždraudžiama savivaldybių taryboms savarankiškai nustatyti savo administracinę struktūrą, bet siekiama suvienodinti galimybes visose savivaldybėse gyventojams tam tikras administracines ir viešąsias paslaugas gauti arčiau jų gyvenamosios vietos, būti labiau įtrauktiems į vietos reikalų tvarkymą. Taip pat įstatymu nesiekiama panaikinti teisės savivaldybės tarybai pačiai spręsti, kaip organizuoti savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimą. Savivaldybės tarybai paliekama teisė spręsti, kiek ir kokio tipo seniūnijas steigti, kokias funkcijas perduoti vykdyti seniūnijoms, kaip vykdyti tas funkcijas ir kita“, – rašoma Seimo komiteto išvadoje.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]