Seimas svarstys Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą

2019 m. gegužės 30 d. pranešimas žiniasklaidai

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius Seimui pristatė Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458, kuriuo siekiama nustatyti socialinio verslo subjekto sampratą, tokio subjekto veiklos kriterijus, siekiamo socialinio poveikio sritis, statuso suteikimo ir netekimo tvarką, socialinio verslo subjektui taikomas skatinimo formas. Įstatymo projektu skatinama socialinio verslo, kaip galimybės versliais būdais spręsti visuomenės socialines problemas, plėtra.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad socialinis verslas turi vykdyti nuolatinę ekonominę veiklą, siekdamas svarbiausio tikslo – išmatuojamo ir socialinio poveikio.

Numatoma, kad socialinio verslo subjekto statusą juridiniam asmeniui suteiktų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigta VšĮ „Versli Lietuva“. Socialinio verslo subjekto statusas būtų suteikiamas neterminuotam laikui, kol juridinis asmuo atitiktų įstatyme nustatytus kriterijus.

Pasak ministro, šiuo metu Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme įteisintas tik socialinio verslo užimtumo modelis, kai socialinės įmonės statusą turinčios įmonės įdarbina tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje. Šioms įmonėms teikiama valstybės pagalba. Taip kiti socialinio verslo modeliai lieka neįteisinti ir neplėtojami, o valstybės pagalba teikiama tik vienam iš galimų socialinio verslo modelių.

Siūloma, kad socialinio verslo subjektas turėtų siekti socialinio poveikio asmenų, kurie yra atskirti nuo įvairių visuomenės gyvenimo sričių, yra jautresni socialiniams ir ekonominiams iššūkiams bei rizikoms ir turi mažiau išteklių minėtoms problemoms savarankiškai išspręsti, profesinės integracijos srityje arba vykdant veiklą, sprendžiančią kitas visuomenės socialines problemas tam tikrose įstatyme nurodytose srityse. Daugiau nei 80 proc. socialinio verslo gauto pelno turėtų būti skiriama socialinio poveikio mastui didinti, socialiniam poveikiui įgyvendinti.

„Lengvatų, tokių, kokių yra su socialinėmis įmonėmis ir panašių dalykų čia nėra. Vienintelės paskatos, kurias mes siūlome – galimybė naudotis savivaldybės arba valstybės turtu ir, kad savivaldybės turėtų tokią galimybę viešuosiuose pirkimuose numatyti sąlygas dalyvauti socialinio verslo įmonei. Bet vėlgi išlieka tas pagrindinis kriterijus, kuris, sakykim, turėtų atgrasyti nuo daugelio atvejų, kad 80 proc. turi būti skiriama socialinėms problemos spręsti“, – sakė ministras.

Pasak V. Sinkevičiaus, kartu teikiamame lydimajame Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų projekte Nr. XIIIP-3459 siūloma įtvirtinti, kad perkančioji organizacija galėtų nustatyti sąlygas, sudarančias galimybes socialinio verslo subjektui dalyvauti supaprastintuose pirkimuose; lydimajame Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisų projekte Nr. XIIIP-3460, kad valstybės ir savivaldybių turtas galėtų būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai, neatlygintinai naudotis socialinio verslo subjektams.

Projektams po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Ekonomikos komitetas. Projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti birželio 25 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]