Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pranešimas „Šeimos kortelės įgyvendinimas“

2019 m. birželio 4 d. pranešimas žiniasklaidai

Sveikinu dar kartą, dėkui, kad skyrėte dėmesį „Šeimos kortelės“ klausimams. „Šeimos kortelė“ yra dar viena šeimos stiprinimo priemonė šalia jau kai kurių įvestų arba įvedamų šeimos stiprinimo priemonių, tokių kaip vaiko pinigai, kaip kompleksinės paslaugos šeimoms, kaip gana dosnios vaiko priežiūros sistemos atostogos. Ši priemonė taip pat įtraukta ir į Demografinę migracijos ir integracijos strategiją.

Įstatymas patvirtintas praeitų metų birželio 30 dieną. Jis įpareigojo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei kitas institucijas nuo šių metų liepos mėnesio pradėti „Šeimos kortelės“ priemonių įgyvendinimą. Todėl šiandien ir pristatysiu, kaip sekasi įgyvendinti šią svarbią šeimų stiprinimo priemonę, kuri, kaip rodo nemažai pasaulio šalių, taip pat ir kaimyninės šalys, pasitvirtina, pasiteisina.

Trumpai pristatysiu, kam tokia „Šeimos kortelė“ būtų skirta. Iš viso yra trys grupės, tai yra gausios šeimos, kurios turi tris ir daugiau vaikų, taip pat šeimos, kurios turi darbingo amžiaus neįgaliuosius, gaunančius priežiūros ir slaugos kompensacijas. Taip pat apie 10 tūkst. šeimų augina vaikus su negalia. Taigi tiek būtų skiriama. Maždaug 70 tūkst. asmenų būtų tokios kortelės naudotojai. Atkreipiu dėmesį, kad tiek gausios šeimos, tiek šeimos, kurios augina vaikus su negalia, tiek prižiūri, globoja suaugusius su negalia, patenka į didesnės skurdo rizikos grupę, pavyzdžiui, gausios šeimos sudaro 44 %, kitos grupės taip pat įeina į didesnės skurdo rizikos zoną.

Čia trumpai pristatau schemą, kurią apibrėžia Šeimų stiprinimo įstatymas, taip pat „Šeimos kortelės“ programa. Yra trys pagrindiniai veikėjai, tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri apibrėžia teisinę aplinką. Ministerijos įgaliota institucija, šiuo atveju Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, yra kortelės administratorius, o trečiasis veikėjas tai yra nevyriausybinės organizacijos, tos, kurios užtikrina įgyvendinimą, partnerių paiešką, komunikaciją ir viešinimą. Toks modelis panašiai veikia ir Lenkijoje, kur „Šeimos kortelę“ įgyvendina, ją propaguoja ir jos tinklą plėtoja nevyriausybinės organizacijos. Kortelė pirmiausia teiktų lengvatas viešųjų paslaugų srityje, tai būtų nuolaidos, nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų lengvatos bei privačių tiekėjų paslaugos, prekės ir kita, tai, ką teikia, kad šeimos gautų lengvatą.

Dabar apie įgyvendinimą, kur šiuo metu mes esame. Yra tam tikras grafikas, kas jau yra padaryta, tai yra ir paskirta institucija, ir sugeneruoti finansai. Reikia pasakyti, kad kortelei įgyvendinti 2019 metams nebuvo skirta finansų ir juos reikėjo sutelkti iš vidinių resursų. Paskui parodysiu, kiek pavyko sutelkti ir kam. Taip pat patvirtinta šeimos kortelės programa, šios programos įgyvendinimo priemonių planas, tai yra sukurta teisinė aplinka, parengtas šeimos kortelės išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašas, parengti ir patvirtinti konkurso nuostatai nevyriausybinių organizacijų, kurios būtent ir taptų tos kortelės vykdytojomis, įgyvendintojomis. Taip pat pritaikyta SPI sistema, tai yra informacinė sistema, per kurią visi klientai, gaunantys socialines paslaugas, arba jie patys registruojasi, arba juos registruoja savivaldybių darbuotojai tam, kad būtų pritaikyta teisė gauti šeimos kortelę. Taip pat paskelbtas šeimos kortelių gamybos ir personalizavimo pirkimas. Ant kiekvienos šeimos kortelės būtų užrašytas vardas ir pavardė kiekvieno šeimos nario. Jeigu šeimos narių būtų daugiau negu šeši, tada atitinkamai būtų dvi kortelės ir visi šeimos nariai būtų suvardinti ant kortelių. Taip pat užsakytas šeimos kortelės ženklo pirkimas ir yra nurodyta įstatyme, kad būtų specialus šeimos kortelės ženklas, ir šiuo metu vykdoma atranka. Taip pat parengtas ir derinamas įstatymo projektas dėl viešųjų paslaugų nuolaidų, tai šiuo atveju Transporto lengvatų įstatymo, kuris nurodo, kuriuo siekiama, kad šitos šeimos kortelės turėtojai gautų 50 % nuolaidą tarpmiestinių autobusų, geležinkelių ir keltų sistemoje. Tai reiškia, kad būtų tarpmiestinio susisiekimo transporto nuolaidos. Taip pat keičiamas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, kuris galiotų, įpareigotų savivaldybes nepanaudotas socialinės paramos lėšas taip pat naudoti prioriteto tvarka, kad galėtų finansuoti paslaugas, kurios būtinos šeimoms, iš sutaupytų socialinių lėšų.

Kokie yra planuojami darbai? Tai sukurti mobiliąją šeimos kortelės programą, taip pat interneto svetainę, kurioje būtų galima matyti visas lengvatas, nuolaidas ir būtų lengva tiek savo telefone, tiek kompiuteryje gauti informaciją, kokios mano mieste ar miestelyje yra taikomos nuolaidos. Taip pat parengti ir patvirtinti šeimos kortelės stebėsenos tarybos nuostatus ir personalinę sudėtį tam, kad atsirastų visuomeninė stebėsena, tai reiškia, kad vertintų, kaip yra įgyvendinama programa. Ir pradėti vykdyti šeimos kortelių išdavimo procedūrą, nuo liepos ir rugpjūčio mėnesių šeimos jau turėtų pradėti jas gauti. Nuo liepos taip pat pradėti stebėseną.

Dabar, jeigu tiksliau, kas iki liepos 1 dienos, tai turėtų būti baigtos visos teisėkūros procedūros, taip pat ieškoma partnerių ir šiuo metu yra deramasi su kai kuriais privačiais partneriais, taip pat su ministerijomis, ką kiekviena ministerija, kokiose srityse galėtų suteikti nuolaidas ir lengvatas arba leisti nemokamai dalyvauti. Pavyzdžiui, Kultūros ministerija yra pažadėjusi visiems kortelių turėtojams nemokamą muziejų lankymą kiekvieną sekmadienį. Kaip minėjau, su Susisiekimo ministerija kalbamės dėl transporto lengvatų ir su kitomis bendraujame. Taip pat bendraujame ir su privačiais partneriais, siekdami suformuoti bent jau pirmąjį lengvatų paketą, kad ministerija išeitų su pirmuoju lengvatų paketu, o visomis kitomis lengvatomis ir nuolaidomis rūpintųsi nevyriausybinė organizacija, kuri laimėtų konkursą. Ir, kaip sakiau, tokia praktika egzistuoja kitose šalyse. Iki liepos 1 d. suformuotas potencialių gavėjų sąrašas, vardinis, kad būtų aišku, kam priklausytų ši kortelė.

Dėl duomenų apsaugos nėra galimybės tiesiogiai padaryti kortelę ir išsiųsti šeimoms, nors ir turėtume kiekvieno adresą ir kiekvieno kontaktus. Tam reikia, kad būtų prašoma, tai reiškia, kad užpildytų prašymą, bent jau patvirtinimą, kad aš noriu gauti kortelę. Vadinasi, turi būti išreikšta šeimos valia. Išreiškus tokią valią, kortelė tada pasiektų namus nemokamai.

Ir informacijos sklaida. Dabar nuo liepos 1 dienos, kaip ir sakiau, būtų paleista elektroninė užklausa visiems gavėjams, kurie yra mūsų registruose, o registruose faktiškai mes turime visus. Gavėjų sąrašo formavimas, tikslinimas, naujų prašymų registravimas panašiai truktų 20 dienų. Vadinasi, nuo to laiko aš, kaip gausi šeima, spustelčiau, kad mes norime tokios kortelės, per 20 darbo dienų turėtų būti padaroma kortelė ir kortelė turėtų būti atsiųsta man. Šeimos turėtų gauti korteles jau nuo rugpjūčio vidurio.

Faktiškai tas procesas būtų nuolatinis. Tos šeimos, kurios spės iki rugpjūčio vidurio, gaus nuo rugpjūčio vidurio, kurios užsiregistruos vėliau, gaus vėliau. Tai reiškia, kad kortelę aš galiu įsigyti bet kada, kada aš prieinu prie interneto, arba per savivaldybę paprašau, kad ji ESPI sistemoje patvirtintų mano norą gauti kortelę. Ir tada jau vyksta nuolatinis procesas, kuris turėtų tęstis metai iš metų. Tos nevyriausybinės organizacijos, paprastai tai būtų gausių šeimų organizacijos, taptų tos kortelės vėliavnešiu, neštų ir derėtųsi su įvairiais nacionaliniais ir savivaldybės lygmens teikėjais, ir iš lėto pildytųsi visa sistema įvairiomis nuolaidomis tiek nacionalinio lygmens, tiek savivaldybės lygmens.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, pavaldi mūsų įstaiga, administruotų korteles. Kas tris mėnesius būtų atnaujinama informacija, peržiūrima, ar nepasikeitė šeimos sudėtis. Jeigu šeimos sudėtis pakito ir nebėra teisės gauti kortelės, tada kas tris mėnesius būtų uždaroma tiems, kas praranda teisę. Faktiškai šeimos kortelių gavėjui tereikia tik vieną kartą nueiti į internetą, ESPI sistemą, prisijungti per savo elektroninį banką, spustelti, kad sutinka gauti, jeigu reikia, atnaujinti savo gyvenamąją vietą, ir kortelė pas jį atkeliautų. Tada eina į internetinį puslapį, pamato, kur yra kokios lengvatos, ir jomis pradeda naudotis.

Tai tokia būtų bendra informacija. O dar jeigu pridėtume apie resursus, kur sakiau, kad paminėsiu, tai ministerijoje šiais metais tam, kad išsuktume visą kortelių gamybos procesą, kad pradėtų veikti nevyriausybinės organizacijos, kad galėtume finansuoti kortelių paštu siuntimo išlaidas, reikia apie 184 tūkst., paskui kortelės palaikymui ir vystymui panašiai po 40 tūkst. eurų per metus, kurie faktiškai atitektų nevyriausybinėms organizacijoms, kurios vis vystytų ir ta kortelė taptų nacionaliniu reiškiniu.

Susisiekimo ministerijai, jeigu jau šiais metais pradėtų taikyti transporto lengvatas, reikėtų 1,5 mln. eurų. Šiuo metu mes deramės, ieškome, ar yra jų vidiniuose resursuose, ir tai yra dabar vidinis darbas. O jeigu pritaikytų transporto lengvatas, kaip minėjau, tai reiškia, pusės kelionės kainos nuolaidą, tada reikėtų apie 5 mln. eurų per metus.

Savivaldybių administracijoms sukuriama įstatyminė norma, kaip jos gali nepanaudotas lėšas taikyti kortelės lengvatoms sukurti.

Čia yra vienas iš pavyzdžių, kad tos kortelės tikrai labai kitaip ir įvairiai kuriamos visoje Europoje. Transporto lengvatos yra tai, nuo ko pradėjo prancūzai. Jų šeimos kortelę administruoja Prancūzijos geležinkeliai. Jie buvo pirmieji nuolaidos teikėjai, todėl mes būtent į transporto lengvatas žiūrime kaip į vieną reikalingiausių šeimoms, ypač jeigu šeima yra