Seimas sustiprino teismų nepriklausomumą ir skaidrumą

2019 m. liepos 16 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas priėmė Teismų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-1950(2), kuriomis siekiama užtikrinti spartesnį bylų nagrinėjimą, prisidėti prie aukštos kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisėjų korpuso formavimo bei padidinti teisėjų atrankos procedūrų skaidrumą. Už naujas nuostatas balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 9 parlamentarai.

Siekiant užtikrinti greitą bei kokybišką teismo procesą, tinkamą teismo darbo organizavimą priimtomis pataisomis nutarta įtvirtinti pakaitinio teisėjo institutą. Pavyzdžiui, teisėjui išėjus vaiko priežiūros ar kvalifikacijos tobulinimo atostogų, į jo vietą dvejiems metams galės būti paskirtas asmuo, atitinkantis apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus. Tai užtikrins spartesnį bylų nagrinėjimą ir tolygų teisėjų darbo krūvį. Dabar, kol teisėjas yra išėjęs ilgalaikių atostogų, jam tenkantis bylų krūvis yra paskirstomas kitiems to teismo teisėjams – tai reiškia, kad bendri bylų nagrinėjimo terminai lėtėja.

Įstatymo pataisomis taip pat nuspręsta didinti pagrindinės teisėjų savivaldos institucijos – Teisėjų tarybos vaidmenį formuojant teisėjų korpusą. Tris narius teisėjus į Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją skirs Teisėjų taryba, o likusius keturis narius visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Tai sustiprins teismų sistemos savarankiškumą, nepriklausomumą bei padidins pačių teisėjų atsakomybę. Pagal jau dešimtmetį galiojantį teisinį reguliavimą šią komisiją formavo šalies vadovas.

Siekiant tobulinti Teisėjų tarybos veiklos efektyvumą nutarta mažinti jos narių skaičių iki 17. Šiuo metu Teisėjų taryba turi 23 narius – tai yra vienas didžiausių skaičių lyginant su Europoje veikiančiomis atitinkamomis teismų savivaldos institucijomis.

Pagal naujas nuostatas, siekiant kuo didesnio skaidrumo teismuose numatomos ne tik teismų savivaldos institucijų (Teisėjų tarybos, Teisėjų garbės teismo, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos) narių, bet ir Pretendentų į teisėjus egzaminų komisijos, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos bei Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos narių kadencijos. Taip pat įstatyme įtvirtinta, kad visuomenės atstovai, dalyvaujantys teismų savivaldos institucijų ir komisijų darbe, turės būti nepriekaištingos reputacijos.

Pataisomis sudaryta galimybė pretendentui, dalyvavusiam atrankoje į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, per 7 dienas po Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui.

Visuomenės pasitikėjimą teisingumu didele dalimi lemia teisėjų profesinė kompetencija, reputacija, psichologinis pasirengimas, bendravimo kultūra ir etika, asmeninės būdo savybės. Todėl nutarta įvesti asmens kompetencijų vertinimo modelį, kuriuo bus nustatomas asmens tinkamumas teisėjo pareigoms ir sprendžiamas teisėjų karjeros klausimas. Be to, įtvirtinamas pretendentų į teisėjus egzamino galiojimo laikas – 5 metai. Ši nuostata padės užtikrinti tik aukštos kvalifikacijos teisėjų korpuso formavimą, nes su laiku pretendento įgytos žinios užsimiršta, pasensta ir gali neatitikti teisinės aplinkos realijų.

Priimtais pakeitimais taip pat siekiama pašalinti teisės spragą, įtvirtinant galimybę tam tikrais atvejais sustabdyti teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, įgaliojimus. Dabar įstatymai neleidžia laikinai sustabdyti teisėjo įgaliojimų iškėlus jam drausmės bylą, net jeigu teisėjo veiksmai, dėl kurių jam iškeliama drausmės byla, yra nesuderinami profesine prasme su teisėjo darbu.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]