Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus pranešimas „Švietimo aktualijos“

2019 m. rugsėjo 17 d. pranešimas žiniasklaidai

Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū už šitą galimybę Seimo nariams posėdyje pateikti informaciją apie kai kurias aktualijas. Jų tikrai yra nemažai. Aš pabandysiu, kadangi laikas yra ribotas, koncentruotai pristatyti vieną iš jų plačiau ir galbūt tas sąsajas, kurios visoje sistemoje yra susijusios su studijų finansavimo pertvarka.

Ačiū už šitą galimybę ir taip pat tikiuosi, kad… taip pat, man atrodo, visada yra vertinga ir labai vertinu galimybę pristatyti bet kuriuos švietimo klausimus ne tik komitetuose, bet ir frakcijų posėdžiuose arba atskirai Seimo nariams. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos yra tobulinamas aukštojo mokslo finansavimas. Šie pakeitimai yra teikiami svarstyti Seime greta kitų Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų. Tačiau būtent šitą norėčiau išskirti kaip itin svarbų. Manau, kad tautos atstovai po diskusijų komitetuose, frakcijose ir Seime, tikiuosi, pritars planuojamiems pokyčiams, kurie tikrai yra labai svarbūs sistemai, nes padeda spręsti probleminę situaciją, susiklosčiusią per keletą metų.

Pirmiausia turbūt reikėtų kalbėti apie studijų kokybės klausimą, kuomet aukštųjų mokyklų finansavimas yra kaip sistema siejamas su studentų skaičiumi, su universitetų poreikiu arba kolegijų poreikiu išlaikyti studentų skaičių, bet nebūtinai orientuotis į kokybės rodiklius.

Kitas labai svarbus probleminis klausimas – kaip valstybei tenkinti pačios valstybės viešojo sektoriaus, verslo, pramonės poreikius profesionalų rengimo srityje. Mes matome, kad šiuo metu… tarkim, praeitais metais, kuomet valstybei tikrai reikia kai kurių sričių profesionalų, informatikos, technologijų, inžinerijos, kai kurių kitų, tarkim, ir mokytojų rengimo srityje, tačiau, nors ir yra skiriamos valstybės finansuojamos vietos, žmonės, asmenys, kurie siekia aukštojo išsilavinimo, nesirenka šitų programų, na, ir jos lieka neužpildytos, bet renkasi kitas studijų programas pagal savo poreikį, pagal savo polinkius, net gerai pasirengę, aukštais balais baigę vidurinį mokslą, renkasi kitas programas ir moka savo lėšas. Na, galbūt ir socialinio teisingumo problema dėl studijų prieinamumo pagal asmens poreikius, gebėjimus. Štai mano minėta aplinkybė irgi parodo, kad tikrai mes šiek tiek diskriminuojame savo piliečius, kurie mato pagal savo asmeninių polinkių struktūrą, gebėjimų struktūrą, kad norėtų gal ne technologijas, ne inžineriją, ne tas siūlomas studijų programas studijuoti, tačiau norėtų įgyti socialinių, humanitarinių ar kitų sričių profesionalo išsilavinimą… jie priversti studijuoti savo lėšomis. Na, ir čia dar greta yra žmonių, ypač tie jaunuoliai, kurie baigė vidurinį mokslą, iš socialiniu, ekonominiu, kultūriniu aspektu silpnesnio sluoksnio. Jiems taip pat prieinamumas yra šiek tiek ribotas, nes daugelyje sričių nėra valstybės finansuojamų programų. Taigi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo, siekiant pakeisti studijų finansavimo tvarką, tikslas yra pagerinti studijų prieinamumo sąlygas, pertvarkyti aukštojo mokslo finansavimą, kad jis ne tik padengtų būtinąsias studijų išlaidas, bet ir skatintų aukštosios mokyklos veiklos pažangą, nukreiptą į kokybę, mokslinę kompetenciją, ir spręstų mano minėtus iššūkius.

Tai išskirčiau galbūt keturis sprendimus, kurie yra suprojektuoti patvirtintame Vyriausybės pertvarkos projekte. Pirmiausia garantuoti galimybę studijuoti valstybės finansuojamose vietose asmenims, kurie tenkina nustatytus reikalavimus. Turėčiau iš karto pasakyti, kad sąlyginis pavadinimas, kuris buvo įrašytas pačioje pradžioje, 2016 metais, kad tai yra nemokamos bakalauro studijos, iš esmės aš pritariu, kad pats pavadinimas gal nėra tikslus. Aš labiau vadinčiau jį nauju bakalauro studijų finansavimo modeliu. Vis dėlto niekada nebus taip, kad Lietuvoje nebūtų valstybės nefinansuojamų vietų, tai teigia ir mūsų Konstitucija, Konstitucinio Teismo išaiškinimas, mūsų teisinė bazė. Kita vertus, yra aukštųjų mokyklų poreikiai turėti tam tikras pajamas, tarkime, iš užsienio studentų, ne Europos Sąjungos šalių arba piliečių, kurie nori studijuoti kai kurias studijų programas, kur specialistų poreikis yra ženkliai perteklinis, tų studijų programos yra labai brangios, bet žmonės, asmenys tikrai norėtų, tarkim, pilotų rengimas, kur yra pačios brangiausios studijos. Taigi neišvengsime, kad tam tikra dalis tiek ne Europos Sąjungos piliečių, ne Lietuvos piliečių, studijuos savo lėšomis, tai yra vertinga, tai yra vadinamoji aukštojo mokslo eksporto tema. Tai tikrai yra palaikytina ir skatintina kaip ir, kaip aš minėjau, kai kurios kitos sritys, kur yra specialistų poreikis perteklinis ir žmonės patys norėtų mokėti už studijas, o valstybė į tas programas vietų skaičių limituoja.

Kokie yra konkretūs skaičiai? Šiuo metu maždaug 40 % studentų studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose. Kolegijose kaina svyruoja maždaug nuo 1 tūkst. 300 eurų iki 5,200 tūkst. eurų, tuo tarpu universitetuose – nuo 1 tūkst. 500 netgi iki 13,4 tūkst. mano minėtų pilotų rengimo programų. Siūloma studentui garantuoti finansuojamą studijų vietą valstybinėje aukštojoje mokykloje, jeigu jo rezultatai tenkina nustatytus reikalavimus: asmens konkursinis balas yra ne mažesnis už nustatytą mažiausią stojamąjį konkursinį balą, o mokymosi rezultatai yra ne žemesni nei patvirtinti minimalūs mokymosi rodikliai.

Aš tik noriu Seimo nariams priminti, kad savo įsakymu prieš rugsėjo 1-ąją šiek tiek pakoregavau tuos reikalavimus, kurie įsigalios po dvejų metų, vienu aspektu. Vietoj privalomo valstybinio anglų kalbos egzamino mes numatėme, kad būtų galimybė rinktis nebūtinai jį, bet bet kurį kitą valstybinį brandos egzaminą, kuris kandidatui atrodo reikalingas ruošiantis studijuoti kolegijoje arba universitete pasirinktą studijų programą, tarkime, chemiją, biologiją ar bet kurią kitą. Tai yra lankstesnis modelis. Visi kiti reikalavimai dvejiems metams į priekį yra patvirtinti ir galioja. Kaip minėjau, būtų išimtis tie atvejai, kai asmuo renkasi studijas, kuriuose priėmimas į valstybines vietas yra ribojamas dėl labai ženklaus perteklinio studentų skaičiaus, ir būtent dabar rengiamas Vyriausybės patvirtintos tvarkos projektas, kaip tai būtų nustatoma. Šita nauja tvarka ir tokia galimybė būtų taikoma priimamiems studentams nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos. Lėšos tam biudžete yra projektuojamos. Preliminariai jos yra suderintos. Būtų numatyta 2020 metų keturiems mėnesiams 6 mln. eurų, 2021 metams jau reikėtų didesnės sumos – 17,9 mln. eurų ir atitinkamai iki galo įvedimo 2024 metais reikėtų apie 12 mln. eurų.

Tie dalykai Vyriausybėje yra aptarti, suderinti ir manome, kad tai yra protinga kaina kaip investicija, kuri duos didžiulę grąžą, gerokai didesnę negu šita investicija į šitą bakalauro modelį.

Tiesa, dar nepaminėjau, kiek išaugtų studentų. Skaičiuojant pagal tuos duomenis, kuriuos turime, kiek dabar per dvejus metus vidutiniškai aukštosios mokyklos priėmė į valstybės finansuojamas, nefinansuojamas vietas, tai skaičius valstybės finansuojamų studentų maždaug nuo 11,7 tūkst. išaugtų iki 17,5 tūkst.

Kitas pokytis, labai svarbus, yra pertvarkyti aukštojo mokslo finansavimą sutvarkant bazinį studijų finansavimą. Jis dabar turi labai didelę ydą, nes priklauso nuo kiekvieno studento. Jeigu atsilaisvina valstybės finansuojama vieta, studentų iškrenta, tuo metu ir prarandamas skirtas finansavimas. Siūloma, pasinaudojus tarptautine patirtimi, įvertinus ekspertų pasiūlymus, žengti labai svarbų žingsnį ir įteisinti galimybę, kad studijų laikotarpiu būtų užtikrinamas stabilus studijų finansavimas, tai ir neturėtų neigiamo poveikio studijų kokybei. Lėšas studijoms skaičiuotume ne pagal kiekvienų metų faktinį užimtų valstybinių vietų skaičių, bet pagal priėmimo metais užfiksuotų valstybinių vietų skaičių. Sutarėme su Finansų ministerija, kad tikrai ta riba galėtų būti 25% nubyrėjimas. Tai turėtų tikrai labai didelę įtaką studijų kokybei, kadangi universitetai galėtų orientuotis ne į kiekvieno studento išlaikymą žūtbūtinį, tas lemia jų finansinę padėtį, bet į studento parengimą.

Kitas mano minėtas labai svarbus aspektas yra finansavimas pagal veiklos rezultatus. Įvedant sutartis su aukštosiomis mokyklomis skatinti iki 5 % bazinio finansavimo atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus. Būtų aiškūs pažangos, kokybės kriterijai. Jų būtų dvi kategorijos. Viena kategorija būtų tokia bendra nacionalinė kriterijų kategorija. Jie dabar kaip tik derinami su aukštosiomis mokyklomis. Siūlome jiems toje diskusijoje remtis jų pačių tarptautine patirtimi. Projektas yra ir manome, kad artimiausiu metu mes suderinsime šituos rodiklius.

Taip pat vienas ar du rodikliai turėtų būti individualūs, atitikti aukštosios mokyklos specifiką, irgi orientuotą į kokybę ir mokslinę pažangą. Tuo siekiama aukštųjų mokyklų orientacijos į kokybę, į mokslinę pažangą universitetų. Tie 5 % yra kaip ir tikrai nebloga paskata siekti šitų rodiklių. Tas instrumentas apskritai leistų išbandyti sutartis su aukštosiomis mokyklomis ir ateity jas plėtoti. Jos įsigaliotų nuo 2022 metų, jeigu Seimas priimtų šituos sprendimus šiemet.

Yra dar vienas labai svarbus instrumentas, keičiant finansavimo tvarką, kuriantis papildomą motyvaciją didinti studijų kokybę ir stiprinti mokslinę kompetenciją, pirmiausia jungiant su prieš tai minėtu sutarčių projektu, tačiau pertvarkant finansavimo tvarką į lankstesnę, atskiriant studijų kainą, nuo studijų kainos – studentų skatinimo finansavimą, visą šitą sistemą, nes ji dabar yra labai inertiška, prikabinta prie studijų kainos ir valstybei labai sudėtinga yra per studentų skatinimą skatinti universitetų ir tų pačių studentų atitikimą valstybės poreikius. Netgi mano minėta, tarkim, kad ir mokytojų rengimo sistema arba inžinierių, technologų, iš tikrųjų būtų skatinama pagal operatyvinius poreikius. Tarkime, jeigu reikėtų penkerius metus aktyviau ir daugiau rengti informatikų, tai būtų galima ir studentų skatinimo sistemą į tai nukreipti Vyriausybės sprendimais, ne vien tiktai universitetų tokia mechanine tvarka, kai prie bet kurios studijų kainos yra prikabinama studentų skatinimo sistema. Tai vėlgi neišpūstų studijų kainos, padarytų ją taiklesnę, o studentų skatinimą padarytų labiau orientuotą į valstybės ir pačių studentų poreikius. Iš studijų kainos iškelti lėšas studijų studentams skatinti. Ir studijų kaina nesikeistų, tačiau skatinimo sistema būtų efektyvesnė. Kiek lėšų reikėtų siūlomiems pokyčiams, aš minėjau. Pagrindiniai pokyčiai būtų susiję su įvedamu nauju bakalauro modeliu. Tam, kaip minėjau, reikėtų 2020 metais 6 mln. eurų. Ateityje ta suma augtų, nes reikėtų visiems metams. Visa tai Vyriausybėje yra aptarta ir yra pritarimas ir Finansų ministerijos, ir Vyriausybės.

Noriu dabar visą šitą temą šiek tiek paliesti su visa švietimo sistema. Mes matome, kad pertvarka yra tam tikras signalas ir bendrojo ugdymo sistemai. Ir mes pertvarkydami, dabar priimdami tam tikrus sprendimus, kokie pokyčiai reikalingi bendrojo ugdymo sistemai, norime, kad tai būtų vienodas požiūris į tai, kaip po vidurinio mokslo, žmonės, baigę vidurinį mokslą, galėtų toliau tęsti aukštojo mokslo studijas, gaudami signalus iš anksto.

Mano minėtas atvejis, ir jis dabar aštrėja, kai tikrai trūksta technologijų studijų, inžinerijos studentų, apskritai gamtos mokslų specialistų. Visa tai yra sprendžiama kompleksinėmis priemonėmis. Jau šiuo metu yra baigiamos parengti bendrojo ugdymo gairės ir prasidės darbai sudarant grupes, pradedant bendrųjų ugdymo programų atnaujinimą. Tai yra suplanuotas procesas. Jis apima keletą etapų, kad būtų galima sparčiausiu būdu susitvarkant nuo 2022 metų jau pradėti bendrojo ugdymo turinį naująjį nacionaliniu mastu diegti, parengus reikiamas priemones, suteikus mokytojams reikiamų konsultacijų, kvalifikaciją, sutvarkius mokyklų vadybą.

Visa tai jau nelaukiant per tam tikras priemones pradėta diegti per vadinamąją STEM sistemą, „Mokslo salos“ projektą. Numatoma, kad informatika atsiras tikrai nuo pirmos klasės ir jau yra bandomieji projektai pradėti. Penktose – aštuntose klasėse atsiranda gamtamokslinės laboratorijos. Tikrai yra labai gerų pavyzdžių. Tačiau visa tai truputį kompleksiška, dalyvaujant aukštosioms mokykloms, su jomis irgi sinchronizuojant, kad mes matytume, kad problema yra ne vien tiktai aukštojo mokslo finansavimas, tačiau ir visos švietimo sistemos atsiliepimas į tuos poreikius, kurių reikia plėtojant profesionalų rengimą.

Taip pat numatoma ir profesinio mokslo pertvarka, ji dabar vyksta. Šiuo metu visos profesinės mokyklos yra pertvarkytos į viešąsias įstaigas, diegiamas pameistrystės modelis, pradedamas diegti, tvarkomas tinklas siekiant, kad kiekviena profesinė mokykla, profesinio rengimo centras turėtų lankstesnes galimybes per valdymą, per dalininkus labiau atliepti regionų plėtros arba nacionalinius poreikius. Kas yra labai svarbu, profesinis mokslas turi neuždaryti žmonių, kurie ateina, tarkim, šiemet 17–18 tūkst. įstojusių jaunuolių, bet jie iš tikrųjų turėtų tinkamas sąlygas pabaigę profesinį savo profesinio mokymo programas, pirmines arba tęstines, pagal poreikį irgi turėtų tinkamas galimybes, studijuotų toliau aukštojoje mokykloje, jeigu jie yra tam pasirengę. Būtent šito pasirengimo trūksta ir labai nedidelė dalis, mes matome ir iš šių metų situacijos, po profesinio rengimo toliau yra pasirengę studijuoti aukštosiose mokyklose.

Bendrųjų programų atnaujinimas, mokyklų darbo apmokėjimo sistema, lyderystės mokyklose stiprinimas, sistemiškai peržiūrimas mokyklų vadovus atrankos (…) mokymo modelis, profesinių mokyklų tinklo tvarkymas ir to naujo modelio diegimas, apie kurį kalbėjau, yra sisteminės priemonės, kurios tarnautų aukštojo mokslo pertvarkos rezultatui. Aš nepaliečiau kai kurių dalykų, kurie yra ir kituose mokslo ir studijų pakeitimų projektuose, Seimo nariai irgi inicijuoja savo pasiūlymus dėl aukštųjų mokyklų, ypač universitetų, valdymo, dėl kitų dalykų. Tačiau šį kartą norėjau akcentuoti tai, kas be galo svarbu aukštųjų mokyklų finansavimo pertvarkos klausimu, pristačiau pagrindinius akcentus.