Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pranešimas „Skurdas ir pajamų nelygybė: tendencijos, prognozės ir priemonės“

2019 m. rugsėjo 24 d. pranešimas žiniasklaidai

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, dėkoju, kad pakvietėte diskutuoti apie skurdą ir nelygybę. Tai visada aktualūs klausimai, ypač rudens sesijoje, kai planuojame svarstyti kitų metų biudžetą. Šita diskusija, kaip suprantu, yra kiek paskatinta diskusijos, kuri vyko Europos reikalų komitete, kai kalbėjome apie socialinį ramstį ir kaip sekasi Lietuvai įgyvendinti. Pristačiau duomenis, kuriuos turime apie skurdą ir nelygybę, ir šita diskusija dabar perkeliama čia.

Pradžioje trumpai pateiksiu oficialią socialinę statistiką, kurią paskelbė Statistikos departamentas šių metų liepos mėnesį. Ji rodo, kad faktiškai visi rodikliai, susiję su faktine žmonių situacija, su jų gebėjimu, galėjimu išgyventi mūsų visuomenėje, gerėja. Vadinasi, tiek asmenų, patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį, skaičius mažėja, tiek absoliutaus skurdo lygis krenta žemyn. Didelio gyventojų materialinio nepritekliaus lygis irgi mažėja, žmonių skaičius to lygio mažėja ir gyvenančių žemiau, labai žemo darbo intensyvumo namų ūkiuose.

Vienintelis rodiklis, kuris nekrenta, tai yra santykinio skurdo riba ir santykinis skurdas. Tas skurdo rizikos lygis apibrėžiamas per medianą ir 60 % medianos pajamų. Tie, kurie turi mažiau nei 60 % medianos pajamų, patenka į santykinio skurdo ribą. Tai, kad pats skurdo lygis faktiškai nuo 2013 metų augo ir 2017 metais, nes čia yra 2017 metų duomenys, 2017 metų tyrimas, stabilizavosi, yra gera tendencija.

Dar truputį giliau, 2017 metų žmonių pajamos. Yra dvi grupės, kurios viršija santykinį skurdą, santykinio skurdo ribą. Tai yra vaikai nuo 0 iki 17 metų ir senjorai, kuriems yra virš 65 metų. Visos kitos grupės, jų dalis skursta mažiau santykinai. Yra ir trečia grupė mūsų visuomenės, jie skursta daugiau nei santykinai visa visuomenė. Tai yra žmonės su negalia. Nuo 2012 metų irgi jų santykinis skurdas augo ir 2017 metais, nes tai yra 2017 metų duomenys, stabilizavosi. Bet tai didžiulė spręstina problema, spręstina ilgalaikėmis priemonėmis. Aš jas pakomentuosiu, pristatysiu.

Taigi iš viso trys grupės, kurias akcentavome visos kadencijos metu, o ir toliau akcentuojame. Tai yra skurdas vaikų, senjorų ir neįgaliųjų. Tai turi būti sprendžiama ir buvo sprendžiama kadencijos metu. Parodysiu, kokių rezultatų pasiekėme.

Dar vienas aktualus Lietuvai rodiklis yra nelygybės lygis. Jis pagal 2017 metų pajamas švelniai krito, lyginant su 2016 metų pajamomis. Nelygybės lygis yra vienas didžiausių Europoje, kaip žinome. Kol kas tik bulgarai mus lenkia ir labai šalia yra rumunai ir latviai.

Taigi oficiali statistika rodo duomenis iki 2017 metų, nes padaryta remiantis 2018 metų tyrimu apie 2017 metų žmonių pajamas. Į dalį šitų rodiklių nepateko dabartinės daugumos vykdyta politika. Galime pamatyti, kas pateko. Tai yra motinystės išmokos lubos, jų panaikinimas, išmoka vienu metu gimus daugiau kaip vienam vaikui, padidintas bazinės pensijos dydis, jis irgi buvo įvertintas 2017 metų pajamose, ir ilgalaikės ir dosnesnės nedarbo išmokos, susijusios su socialinio modelio įgyvendinimu.

Reformos, tos esminės reformos, kurios vyko 2018 metais, tai yra universali vaiko išmoka ir jos padidinimas 2019 metais, taip pat planuojamas didinimas 2020 metais. Minimalaus mėnesinio atlygio didinimas gana spartus. Bazinio dydžio didinimas valstybės tarnautojams bei biudžetinio sektoriaus darbuotojams. Senatvės pensijų indeksavimas, šalpos pensijų bazės didinimas, valstybės remiamų pajamų dydžio padidinimas, socialinių išmokų indeksavimas, „Sodros“ grindų įvedimas, taip pat neįskaitytinos darbinės pajamos, skaičiuojant piniginę socialinę paramą, ir mokesčių reforma. Visa tai kol kas neįtraukiama į oficialią statistiką ir mes galime tik prognozuoti, mūsų turimais instrumentais, kaip šitos reformos paveikia skurdo ir nelygybės lygį. Aš tai greitai pristatysiu.

Atskirai norisi paminėti pokytį, kuris įvyko socialinio dialogo srityje. Per šį laikotarpį ženkliai išaugo kolektyvinių sutarčių skaičius, taip pat žmonių, kuriuos apima kolektyvinės sutartys, skaičius padvigubėjo nuo 2015 metų. 2015 metais buvo 7 % darbuotojų, kuriuos dengė kolektyvinės sutartys, o dabar yra 15 %. Atitinkamai šiemet buvo pasirašyta jau antra nacionalinio lygmens kolektyvinė sutartis, tai irgi pirmą kartą mūsų istorijoje nutikęs įvykis, ir ženkliai daugėja darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių.

Socialinė apsauga pagal tikslines grupes, tas tris, kurias aš įvardinau. Šiek tiek buvo paminėta, kas yra daroma kiekvienos skurdui mažinti, taip pat jų įtraukčiai didinti mūsų visuomenėje. Čia išvardinta daug dalykų, kurie buvo daromi ir toliau yra daromi kadencijos metu. Universali išmoka, vaikų dienos centrų plėtra, nemokamo maitinimo finansavimo padidinimas, kompleksinės paslaugos šeimai, patvirtintas bazinis paslaugų šeimai paketas, finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, šeimos kortelė ir kitos priemonės.

Pensininkų skurdui… šalia indeksavimo buvo padidinta šalpos pensijų bazė ir indeksuota su minimalių vartojimo poreikių dydžiu. Ji kas metus auga. Taip pat įvestas naujas instrumentas mažiausias pensijas turintiems – priemokos mažiausių pensijų gavėjams bei įgyvendinta pensijų kaupimo pertvarka, neįgaliesiems skirtos priemonės, indeksuotos netekto darbingumo pensijos, sumažintas atotrūkis tarp slaugos ir pagalbos, priežiūros išmokų.

Bandomieji naujų paslaugų projektai per deinstitucionalizacijos ir kitas galimybes, būsto pritaikymo bei aprūpinimo techninėmis pagalbos priemonėmis. Visa tai sukūrė sąlygas, kad skurdas Lietuvoje mažėtų, kaip ir nelygybė.

Ir tai mes galime pamatuoti nauju, visiškai nauju Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudojimu „Euromodo“ instrumentu. Tai yra mikrosimuliacinis modelis 28 Europos Sąjungos šalims. Eurostatas taip pat naudoja šį modelį analizuodamas ir prognozuodamas duomenis. Simuliacijos atliekamos naudojant pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenis, kuriuos Lietuvos statistikos departamentas bei Eurostatas naudoja, skaičiuodami oficialius skurdo ir pajamų nelygybės rodiklius. Taip pat modelyje užkoduotas socialinių išmokų, mokesčių ir įmokų teisinis reglamentavimas. Keičiant užkoduotą esamą teisinį reglamentavimą nauju, galima išmatuoti įvairių formų poveikį socialiniams rodikliams.

Kitaip sakant, turime instrumentą, į kurį įvedę vienas ar kitas mūsų planuojamas politines reformas, mes galime pamatuoti, kokį poveikį tai turės skurdui ir nelygybei. Šiemet teikiami vaiko pinigai, tuos, kuriuos siūlo Vyriausybė, 60 plius 40. Aiškiai išmatavome, kaip tai paveiks tam tikrų grupių skurdą ir nelygybę Lietuvoje, šias Vyriausybės atnešamas, taip pat ir koalicinėje sutartyje patvirtintas 70 plius 30… Jie abu turės ženklų teigiamą poveikį tiek skurdui, tiek nelygybei mažinti. Taigi bet kokią priemonę mes galime, naudodamiesi „Euromodo“ instrumentu, analizuoti ir prognozuoti ateitį, kaip tos priemonės paveiks mūsų situaciją.

Dabar numatomų priemonių rezultatai. Prognozės. Skurdo rizikos riba auga ir auga gana sparčiai – nuo 2017 iki 2018 metų 13 % ir tarp 2018 ir 2019 metų – irgi 13 %. Vadinasi, žmonių pajamos auga, atitinkamai augo skurdo rizikos riba, ir tas augimas yra gana spartus – 13 %. Jeigu matote, pinigais tarp 2018 ir 2019 metų pati skurdo riba paaugo 50 eurų.

Kaip yra prognozuojamas skurdo rizikos lygis 2018–2019 metais? Tai nėra oficiali Statistikos departamento informacija, tai yra mūsų „Euromodo“ prognozuojama 2018–2019 metų situacija. Pagal ją bendras skurdo rizikos rodiklis nuo 22,9 2018 metais turėtų istoriškai kristi daugiau negu 2 %. Turint galvoje augančią ekonomiką, tai yra ženklus pasiekimas santykinio skurdo srityje, nes absoliutus skurdas krenta irgi ženkliu tempu.

2017 metais absoliutus skurdas buvo 11,1 %, 2018 metais – apie 6 %, o 2019 – apie 5 % mūsų visuomenės žmonių turėtų turėti mažiau pajamų, negu reikalinga išgyventi šioje visuomenėje. Santykinis skurdas rodo mūsų tarpusavio pajamų santykius, ir tai, kad 2018 metais 2 % sumažėjo, o 2019 metais švelniai paaugo, faktiškai 1 % paaugo, rodo skirtingas politikas, kurias įgyvendino Vyriausybė tiek 2018, tiek 2019 metais, nes 2018 metais ne kartą buvo akcentuota, kad yra skirta skurdžiausioms visuomenės grupėms remti. Ir tai įtraukia tokias priemones kaip pensijų indeksavimas, vaiko pinigai kaip universali išmoka, valstybės remiamų pinigų dydžio padidinimas ir indeksavimas, šalpos pensijos padidinimas. Tai prisidėjo, kad skurdas kristų tam tikru istoriniu greičiu, santykinis skurdas kristų tokiu greičiu.

2019 metais Vyriausybė ne kartą yra deklaravus, kad investuoja į vidurinę klasę, vidurinę grupę ir taip padidina neapmokestinamą pajamų dydį, darbo užmokesčio apmokestinimą mažina, taip pat kelia bazinį dydį, taip pat didina sektorinį (sveikatos, švietimo ir kitų) darbo užmokestį. Tai prisidėjo, kad bendros žmonių pajamos augo taip sparčiai, kad paramos priemonės iš apačios nespėjo tokiu pat tempu. Ir, kaip ir minėjau, kad mediana 2018–2019 metais užaugo apie 80 keliais eurais, pasistūmėjo į viršų, o 60 % nuo medianos, kas yra skurdo rizikos lygis, – apie 50 eurų. Tai yra tikrai spartus lygis.

Nereikia išsigąsti šio skaičiaus, nes absoliutus skurdas, kaip sakiau, nuo 11 % 2017 metais 2019 metais krenta iki 5 %. Bent jau taip rodo mūsų „Euromodo“ skaičiavimai. Jeigu mes pažiūrėtume į labiausiai skurstančias grupes, kurios dirba ir uždirba minimalų mėnesinį atlygį, mes turėtume situaciją, kad šiuo metu, 2019 metais, šeimos, kuriose yra abu tėvai, augina iki dviejų vaikų, uždirba tiek pajamų, kad yra aukščiau negu santykinio skurdo riba. Tačiau šeimos, kurios augina… yra tik vienas iš suaugusių, automatiškai dalis tų šeimų yra skurde ir gauna mažesnes negu santykinio skurdo riba pajamas. Lygiai taip pat yra ir su šeimomis, kurios turi tris ar daugiau vaikų, net jeigu yra du suaugę. Dėl to vaiko pinigai ir ta universalioji dalis, tai yra papildoma dalis, kuri skirta mažas pajamas turinčioms šeimoms, taip pat ir daugiavaikėms šeimoms, padeda šitą skirtumą mažinti ir traukti jas iš skurdo.

Trumpai dar, ką mes esame paskaičiavę apie paskatas nedirbti. Neretai Lietuvoje sakoma, kad mūsų socialinės išmokos sukuria tokias paskatas nedirbti, kad yra pilni regionai bedarbių, ir paskaičiavome, kaip tai yra apskritai Europoje ir kokia mūsų yra situacija. Tai suskaičiavome ribinę efektyvią mokesčių normą, kuri parodo, kokia dalis papildomai uždirbtų ant popieriaus pajamų yra atskaitoma per mokesčius, per „Sodros“ įmokas ir sumažėjus ar praradus teisę į išmokas. Jeigu ribinė efektyvi mokesčių norma yra daugiau negu 50 %, paskatos dirbti yra žemos. Lietuvoje mes turime 38 %. Tai rodo, kad apskritai situacija Europos lygiu yra nebloga, ir mes paskatų nedirbti požiūriu esame faktiškai vidurkyje Europos. Grafike matyti, kad piniginės paskatos dirbti iš esmės yra vienodai pasiskirsčiusios visose pajamų deciliuose. Į pirmus decilius patenka tie asmenys, kurie turi teisę į įvairias testuojamas ir netestuojamas išmokas, ir šių asmenų ribinis darbinių pajamų padidėjimas lemia netenkamas teises į tam tikras išmokas. Tai reiškia, kad jeigu jie gauna didesnes pajamas, žmonės praranda išmokas, bet tas praradimas nėra toks, kuris skatintų juos nedirbti. Taigi kol kas mes turime pakankamai subalansuotą sistemą.

Jeigu pažiūrėtume, kaip kito paskata nedirbti tarp 2018 metų ir 2019 metų, mes turime pakankamai gerą situaciją, nes rodo, kad pirmuose deciliuose, tai yra tie, kurie gauna socialines išmokas, jų paskata nedirbti dar sumažėjo, lyginant su 2018 metais. Kitaip sakant, 2018 metais nedirbti apsimokėjo labiau negu 2019 metais. Toks sumažėjimas gali būti sąlygojamas įgyvendintų socialinės paramos reformų, kurios yra nukreiptos į paskatų dirbti stiprinimą tarp gavėjų. Pavyzdžiui, 2019 metais pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, jeigu asmuo įsidarbina, jam iki 12 mėnesių toliau mokama 50 % prieš įsidarbinimą gautos socialinės išmokos. Dėl to žmonės yra drąsūs įsidarbinti, nes žino, kad parama tęsis, bent jau pusė tos paramos, kurią turėjo. Ir 2019 metais įgyvendinę, štai mes turime pozityvų efektą. Turbūt tuo keliu turėtume eiti, kad paskatos nedirbti mažėtų.

Jeigu žiūrėtume skurdo rizikos lygio tarp grupių pokytį, tai nuo 2017 metų iki 2019 metų vaikų skurdo lygis krenta ženkliai – 6,2 %, senjorų išauga 5,3 %, o bendrai visos populiacijos, kaip ir matėte, per tuos dvejus metus krenta. Senjorų skurdo rizikos lygis auga dėl to, kad darbo užmokestis auga greičiau negu indeksuojamos pensijos, bent jau kol kas, bet 2020 metai bus pirmieji metai, kai pensijų formulė duos teigiamą naudą pensijoms ir jos bus didesnės negu darbo užmokesčio augimas, ir mes turėtume jau 2020 metais matyti tam tikrą susibalansavimą pensininkų skurdo lygio. Bet kuriuo atveju, turėdami 40 % skurstančių pensininkų, mes turime papildomas priemones.

Jeigu mes pažiūrėtume į vaikų ir senjorų skurdą Pabaltijyje, taip pat lyginant su Lenkijos situacija, matytume, kad 2015 metais, 2016 metais ir 2017 metais vaikų skurdas buvo neadekvačiai per didelis, lyginant su kitomis šalimis. Prognozuojamas kritimas artina mus prie Europos vidurkio. Jeigu 2020 metais mes dar padidintume vaiko pinigus, turėtume 2020 metais pasiekti vaikų skurdo Europos vidurkį, nors dar 2017 metais buvome vieni iš paskutinių pagal vaikų skurdo lygį Europoje.

Senjorų skurdas, kaip ir matėte, projekcijomis auga. Jis auga taip pat ir Estijoje, ir Latvijoje. Lenkams pavyko stabilizuoti pensininkų skurdą ir išlaikyti šią grupę gana žemo skurdo lygio. Čia mes, kaip sakiau, turime dėti papildomų pastangų.

Kokios mūsų prognozės dėl pajamų nelygybės? Turėtų kristi tiek pajamų pasiskirstymo koeficientas – 80 ir 20, tiek Gini koeficientas. Tą patvirtina ir Europos Komisijos Jungtinių Tautų tyrimo centro reformų poveikio vertinimas. Jis ypač vertina pasiskirstymą, kokią įtaką reforma turi pagal decilį. Tai turi teigiamą poveikį, ypač vaikų nelygybei.

2020 metais planuojamos priemonės yra skirtos apskritai pajamoms didinti, vaikų skurdui toliau mažinti, senjorų skurdui mažinti ir neįgaliųjų skurdui mažinti, bet apie tai galėsime pakalbėti tuo metu, kai ateisime su biudžeto projektais. Juos pristatysime projektuodami, kiek konkreti priemonė gali prisidėti prie skurdo ir nelygybės mažinimo.