Seimas pagerbė Nepriklausomybės Akto signatarų V. Beriozovo ir A. Žalio atminimą

2019 m. spalio 8 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas posėdyje paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Vladimiro Beriozovo ir Alfonso Žalio 90-ąsias gimimo metines. Signatarų atminimą parlamentas pagerbė tylos minute.

Posėdyje prisiminimais apie buvusį kolegą dalijosi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Justas Vincas Paleckis ir Liudvikas Narcizas Rasimavičius.

J. V. Paleckis, prisimindamas sovietinės Komunistų partijos politiką pažymėjo, kad net Josifas Stalinas yra pripažinęs, kad Komunistų partijos sprendimu nacionalinėse kompartijose buvo antrojo sekretoriaus – ruso, atsiųsto iš Maskvos, pareigybė, kuris turėjo užtikrinti vietinės partijos paklusnumą centrinei valdžiai. Tokiu Lietuvoje paskirtas V. Beriozovas (rusas, bet ne iš Maskvos, gimęs Akmenės rajone, Viekšnių miestelyje) apsisprendė žengti visiškai priešingu keliu.

„V. Beriozovas buvo aktyviausias, sakyčiau, jeigu imtume partijos viršūnę, Lietuvos atsiskyrimo nuo TSKP monolito iniciatorius ir jo dėka LKP XX suvažiavimas nutraukė tą sunkią grandinę, rišusią Lietuvą prie Maskvos“, – sakė J. V. Paleckis.

L. N. Rasimavičius, kalbėjęs apie A. Žalio indėlį Klaipėdos vystymuisi, kovojant už Vilniaus kaip Lietuvos sostinės svarbą, išskyrė ir signataro vaidmenį įtvirtinant valstybinę lietuvių kalbą: „Jedinstvo“ mitinge tarp įtūžusių ir nesuprantančių, kas čia vyksta, žmonių, jis be jokių skrupulų, ramiai, pabalęs kaip drobė, jiems atsakė, kad tie, kurie pasirinksite būti Lietuvos piliečiais, turėsite kalbėti lietuviškai, jūsų vaikai turės išmokti lietuviškai, nes piliečiai tarpusavyje turi susikalbėti be vertėjų. Minia nuščiuvo. Kada buvo rašoma Konstitucija, jis kelis kartus atėjo į mūsų posėdžius, į tų, kurie rašė ir žiūrėjo, ar ši nuostata bus įtraukta.“

Minėjimo pabaigoje Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė signataro V. Beriozovo artimiesiems įteikė atminimo dovaną – Kovo 11 dieną gimusios Viltės Augūnaitės garso balso paveikslą.

Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą kaip savarankiškos Lietuvos komunistų partijos atstovas Vladimiras Beriozovas buvo išrinktas 1990 m. vasario 24 d. Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 86. Aukščiausiojoje Taryboje Vladimiras Beriozovas priklausė Kairiųjų frakcijai, buvo šios frakcijos pirmininko pavaduotojas. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Aukščiausiojoje Taryboje dirbo Gamtos apsaugos komisijoje (iki 1991 m. lapkričio 28 d.), vėliau – Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijoje. Jam, kaip Kairiųjų frakcijos pirmininko pavaduotojui ir LDDP pirmininko pavaduotojui (nuo 1990 m. pabaigos), dažnai tekdavo pasisakyti Aukščiausiosios Tarybos plenariniuose posėdžiuose, teikti pasiūlymus dėl svarstomų įstatymų projektų.

1992 m. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Vladimiras Beriozovas nekandidatavo, tačiau ir toliau aktyviai dalyvavo Lietuvos politikoje: 1992 m. pabaigoje ėjo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, laikinai einančio Respublikos Prezidento pareigas, sekretoriato vadovo pareigas, o 1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidentu išrinkus Algirdą Mykolą Brazauską, ėjo Prezidento patarėjo ryšiams su Seimu pareigas.

A. Žalys buvo išrinktas aštuntojo – vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu. 1990 m. tapo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu, išrinktas Pajūrio rinkimų apygardoje Nr. 45 (Klaipėdos miestas).

1990–1995 m. buvo Klaipėdos miesto tarybos deputatu; 1995–2003 m. - Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu.

1995–1998 m. – Lietuvos liberalų sąjungos narys. 1999–2001 m. – Lietuvos centro sąjungos narys.

1993–1999 m. dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiuoju specialistu, buvo Martyno Mažvydo paminklo organizacinio komiteto pirmininkas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus konsultantas. A. Žaliui suteiktas Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas.

Apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1994 m.), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.).

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotraukos.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]