Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio pranešimas „Krašto apsaugos sistemos plėtros programos įgyvendinimas“

2019 m. spalio 8 d. pranešimas žiniasklaidai

Gerbiamas pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už suteiktą galimybę jums pristatyti krašto apsaugos sistemoje nuveiktus darbus. Pirmiausia, kadangi esminis lūžis krašto apsaugos sistemoje buvo 2014 metais, jis susijęs su Rusijos agresijos prieš Ukrainą aspektais, pateiksiu pažangą šiek tiek plačiau, ne tik tai, kas nuveikta nuo 2016 metų pabaigos. Aišku, jeigu žiūrėtume formą, nelabai mėgstu skaityti pranešimus, bet tam, kad būtų koncentruota ir suspėtume per skirtą laiką, skaitysiu parengtą pranešimą su skaidrėmis, bus kaip fonas.

Taigi pastarieji metai įrodė: gynyba ir saugumas – išimtinė sritis, kurioje mūsų visų tvirtais ir vieningais pasirinkimais, žmonių susitelkimu ir parama sukūrėme turbūt daugiau, nei į ją bandoma kėsintis. Nuo 2014 metų politinis konsensusas ir įgyvendinta esminė Lietuvos gynybos politikos ir planų peržiūra leido pasiekti svarių rezultatų stiprinant Lietuvos saugumą. Kaip įžangoje, keturi punktai:

Pirma. Įvyko kokybinis kariuomenės lūžis. „Vilkas“ – geriausias simbolis. Du pagrindiniai greitojo reagavimo pajėgų batalionai: „Algirdas“, „Birutė“, jų apginklavimas, karių aprūpinimas artėja prie mūsų artimiausių sąjungininkų: amerikiečių, olandų, vokiečių, karių aprūpinimo lygio. Turime tikslą turėti dvi lygiavertes brigadas, remiamas patikimos oro gynybos, įgalintas logistinės paramos ir, svarbiausia, sudarytas iš motyvuotų ir gerai aprūpintų karių. Patvirtinta grėsmes atitinkanti nuolatinė kariuomenės struktūra, grąžinta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, didėja profesinės karo tarnybos karių ir karių savanorių skaičius.

Antra. Šauktiniai tapo impulsu krašto apsaugai ir valstybei. Tūkstančiai jaunuolių kasmet ne pašaukiami, bet laisva valia atsiliepia, trečdalis iš jų laisva valia renkasi tėvynės gynėjo kelią savo gyvenimo profesijos keliu. Jokioje kitoje sistemoje nebuvo sukurtas toks impulsas pritraukti jaunus žmones. Šis pasirinkimas iš esmės keičia krašto apsaugos tarnybą ir jos santykį su visuomene.

Trečia. Atsižvelgiant į kariuomenės augimą, ginkluotės įsigijimus, suaktyvėjusį sąjungininkų buvimą šalyje, prioritetu tapo karinės infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra. Norisi pasidžiaugti, kad perimama geriausia NATO šalių infrastruktūros plėtros, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo praktika. Šiais projektais (nors ir netiesiogiai) krašto apsaugos sistema prisideda prie tvarios regionų plėtros.

Ketvirta. Norisi akcentuoti, kad nemažai pasiekta ir stiprinant valstybės atsparumą, ypač kibernetinio saugumo srityje. Nacionalinė konsolidacija pasiteisino, o Lietuvos pažanga kibernetinio saugumo srityje nekelia dvejonių, todėl esame pasaulio šalių, pasirengusių užkirsti kelią kibernetinėms grėsmėms ir valdyti kibernetinius incidentus, tai yra nacionalinį kibernetinio saugumo indeksą, pirmajame penketuke. Mūsų vadovaujamo PESCO projekto Europos Sąjungos kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos jau buvo aktyvuotos, kuriamas saugus valstybės duomenų perdavimo tinklas, kuris leis funkcionuoti gyvybiškai svarbioms valstybės sritims bet kokios krizės atveju. Juo remiantis Kaune įsteigtas Regioninis kibernetinio saugumo centras, užtikrinta rinkimų 2019 metais sauga.

Tokiam progresui užtikrinti, kalbu apie visus keturis punktus, pagrindine sąlyga išlieka ilgalaikis politinis konsensusas. Geriausia išraiška – 2018 metų politinių partijų susitarimas ir 2018 metų pabaigoje Seimo patvirtinta Ilgalaikė krašto apsaugos sistemos plėtros programa, numatanti nuoseklią KASP plėtrą ir jai įgyvendinti reikalingą finansavimą. Noriu pasakyti, kad programoje nustatyti tikslai ir uždaviniai gali būti persvarstomi ir tikslinami iš esmės keičiantis Nacionalinio saugumo strategijai, valstybės ginkluotos gynybos koncepcijai ar KASP finansavimo gairėms. Mano įsitikinimu, tai įmanoma tik tada, jeigu yra esminis pasikeitimas nacionalinio saugumo prasme aplink mus.

Sėkmingai įgyvendinamos krašto apsaugos reformos, padidinta atskaitomybė visuomenei ir kita matoma veikla ženkliai prisidėjo prie išaugusio visuomenės pasitikėjimo. Daugiau kaip 70 % apklaustųjų pasitiki Lietuvos kariuomene. Augantys asignavimai krašto apsaugai eina išvien su padidinta atskaitomybe ir apsivalymu. Krašto apsaugos sistemos pirkimų centralizavimas 95 % pagal vertę pasiteisino: padidėjo konkurencija, jos skaidrumas, laiku pradėjo veikti imunitetas pačioje sistemoje, nulinė tolerancija bet kokiems įtarimą keliantiems sandoriams. Tapome pavyzdžiu kitoms šalims.

Kaip minėta, per 2017 metus baigta (…) funkcijų konsolidacija valstybės mastu. Trečia, įgyvendinta ir jau funkcionuoja svarbi pasirengimo gynybai reforma, Jungtinio štabo transformacija į Gynybos štabą, kuris padeda kariuomenės vadui užtikrinti strateginį vadovavimą kariuomenei. Pradėta reformuoti daug metų nejudinta mobilizacijos sistema. Kiekviena institucija ar pilietis turi aiškiai žinoti, kaip ir kur geriausiai gali prisidėti prie valstybės gynybos. Siekiamybė: mobilizacijos metu greitai ir efektyviai visi ištekliai turi būti sutelkti vienam tikslui – valstybės gynybai.

Manau, svarbu paminėti, kad planuojama dar viena itin svarbi krašto apsaugos sistemos, tai yra infrastruktūros, vystymo reforma. Infrastruktūros vystymo apimčiai išaugus iki penkių kartų, lyginant su 2014 metais, esama šių projektų įgyvendinimo struktūra ne visada pajėgi laiku susidoroti su keliamais uždaviniais.

KAM taip pat vykdo daug svarbios veiklos visuomenės atsparumo srityje. Kariuomenės strateginės komunikacijos departamentas ne tik atlieka informacinės erdvės stebėjimą, bet ir vykdo aktyvią plataus masto edukacinę kampaniją. Lietuvos elfų kova su piktaisiais troliais – populiariausių pasaulio dienraščių pirmuosiuose puslapiuose. Pavyzdžiui, „Financial Times“. Kasmet suorganizuojama daugiau nei 200 renginių informacinio saugumo klausimais.

Bene esminė mūsų tikslinė grupė yra vaikai ir jaunimas. Skatiname juos domėtis Lietuvos saugumo ir gynybos politika, Lietuvos kariuomene. Bendromis pastangomis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir toliau intensyviai skatinsime nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos populiarinimą, mokytojų kvalifikacijos kėlimą dėstyti šią programą.

Sėkmingai vyksta bendradarbiavimas su Lietuvos šaulių sąjunga, šaulių integracija į šalies gynybą. Lietuvos šaulių sąjunga šimtmetį pasitiko vienydama 11 tūkst. narių – didžiausia visuomeninė organizacija Lietuvoje. Kovinių šaulių gausėjimas, jaunieji šauliai – taip pat svarbus Lietuvos šaulių sąjungos indėlis ir gebėjimas organizuoti neginkluotą pilietinį pasipriešinimą.

2014 metais įvykus esminiam lūžiui krašto apsaugos sistemos finansavimo srityje, ženklus ir nuoseklus asignavimų augimas leido pradėti esminius kariuomenės stiprinimo žingsnius pereinant prie naujos gynybos koncepcijos, kuri leistų turėti kariuomenę, pajėgią kuo greičiau reaguoti krizės ar karo atveju. Dėmesio laukia tokios sritys kaip karinių pajėgumų ne tik atkūrimas, bet ir kokybinė plėtra, atitinkanti XXI amžiaus technologinius bei karybos reikalavimus, šaukimų grąžinimas, NATO sąjungininkų pajėgų priėmimas, atsargų kaupimas bei dramatiškai išaugę infrastruktūros poreikiai.

KASP prioritetinius darbus toliau diktuoja esminis veiksnys – negerėjanti saugumo situacija regione. Veiklos prioritetai jau kelintus metus iš eilės nesikeičia bei tokie patys išliks įgyvendinant krašto apsaugos sistemos plėtros programą – kariuomenės modernizacija, modernus karys, NATO atgrasymas ir sąjungininkų buvimas. Svarbiausias tikslas išlieka modernizacija, kariuomenės kovinės galios stiprinimas. 2019–2021 metais ypač orientuojamės į kokybę, naujų kovinių pajėgumų haubicų, pėstininkų kovos mašinų, įdiegimą, oro gynybos stiprinimą NASAMS, ženklų logistinio individualaus karių aprūpinimo pagerinimą ir esamo pajėgumo universalių sraigtasparnių, išminavimo laivų atkūrimą.

Bene svarbiausia, ko nekompensuos net moderniausia technika, – tai mūsų karys, aprūpintas kovai pagal NATO standartus. Šiuo metu personalo srityje išgyvenamas tam tikras pakilimas, žymus didėjimas visose kategorijose. Ir čia Seimo patvirtintas socialinių garantijų gerinimo paketas labai prisideda. Vis dar sugebame reikiamą šauktinių skaičių surinkti didžiąja dalimi iš savanorių ir šios tendencijos tęsis. Tačiau nereikia ignoruoti ir kylančių iššūkių. Tam tikrų sričių specialistų pritraukimas yra rimtas išbandymas, konkuruojame rinkoje. Taip pat ir demografinės tendencijos – jas irgi matome.

Aktyviai siekiame, kad aljansas užtikrintų patikimą atgrasymą ir tinkamai pasirengtų kolektyvinei gynybai. Mūsų regione dislokuotos priešakinės pajėgos, sustiprinta oro policijos misija, kuriamos naujos vadavietės, skirtos karui su lygiu priešininku, išaugo pratybų mastas ir kiekis. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje įvyko didžiausios tarptautinės pratybos mūsų istorijoje.

Toliau intensyviai dirbame ir su Vokietija, kuri lyderiauja vadovaudama priešakinių pajėgų batalionui. Dirbame ir su ja, išlaikydami abiejų jų aktyvų dalyvavimą regione. Investuojame į gynybą patys, remia ir investuoja sąjungininkai. Jau bataliono grįžimas į Lietuvą, ne į visas Baltijos šalis, geriausias to patvirtinimas: 500 karių, 200 vienetų technikos, iš jų 30 tankų. 2020 metais Europa ir Lietuva vykdys didžiausias per 25 pastaruosius metus „Defender“ pratybas, kurių tikslas – greitas divizijos lygmens pajėgų išlaipinimas. Atgrasymo požiūriu NATO, JAV pajėgų dislokavimas Lietuvoje nepakeičiamas ir tam užtikrinti turime dėti visas pastangas. Užtikriname visapusišką priimančios šalies pagalbos paketą: apgyvendinimą, maitinimą, užduotims vykdyti reikiamus degalus, jų tiekimą, karių gerovės ir laisvalaikio paslaugas. Svarbu pabrėžti, kad sąjungininkų piniginės investicijos daugiau nei du kartus viršija nacionalinį indėlį į bendrai įgyvendinamas sritis. Per 2015–2018 metus NATO (…) fondo investicijos Lietuvoje sudarė apie 117 mln. eurų. Numatoma, kad 2019–2021 metų laikotarpiu NATO, JAV ir Vokietijos fondo investicijos sieks apie 272 mln. eurų. Pagrindiniai objektai – infrastruktūra, taip pat ryšių ir žvalgybos įranga.

Reikia pabrėžti ir tai, kad remiantis suplanuotais krašto apsaugos sistemos finansavimo ir KASP plėtros įgyvendinimo tempais, siekiant 2,5 % bendrojo vidaus produkto iki 2030 metų, vadinamasis negautas finansavimas bus atkurtas anksčiausiai tik 2035 metais. Tai yra rezultatas, kurio mes turime siekti. Kalbant apie tuos aspektus, kad galbūt krašto apsaugos sistemai skiriama per daug, tai yra tas efektas būtų jau dabar pasiektas ir išlaikytas, jeigu mes būtume investavę nuo 2004 metų, nuo įstojimo į NATO, ką ir privalėjome padaryti.

Nuo 2014 metų jau investuota 680 mln. eurų investicijų į krašto gynybą. Tik tolesnis nuoseklus investavimas leis atsipirkti jau įdėtiems resursams. Nustatyta KASP plėtros programos ilgalaikė vizija. Kariuomenė pajėgi užtikrinti sėkmingą atgrasymą ir valstybės ginkluotą gynybą. Žiūrint į dešimties metų perspektyvą, tolygus finansavimo didėjimas leis toliau užtikrinti krašto apsaugos sistemai svarbius modernizacijos projektus ir iš esmės pagerinti kariuomenės aprūpinimą ir pajėgumų kokybę. Pavyzdžiui, ugnies galios stiprinimą įsigyjant vidutinio ir ilgo nuotolio prieštankines sistemas, savaeigius minosvaidžius ir abi sausumos pajėgų brigadas pilnai aprūpinant šarvuotais visureigiais, užtikrinant tolesnę mechanizaciją.

Iki 2023 metų dvi sausumos pajėgų batalionų grupės bus išplėtotos pagal NATO reikalavimus, kurie yra aukštesni negu dabartiniai nacionaliniai; orlaivių „Spartan“ modernizavimas; iki 2020 metų baigtas pirmas, o apie 2027 metus numatomas pradėti antras vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų plėtros etapas; modernaus kario koncepcijos įgyvendinimas ir kita.

Norisi taip pat akcentuoti, kad nereikėtų gynybos finansavimo priešinti su kitais valstybės biudžeto poreikiais. Realiai didžioji krašto apsaugos sistemai skiriamų asignavimų dalis grįžta arba tiesiogiai į valstybės biudžetą, arba į Lietuvos ekonomiką. Kalbant apie personalo išlaidas, prekes ir paslaugas, infrastruktūros projektų vystymąsi, galų gale įsigijimą, taip, natūralu, kad nėra daugiausia įsigyjama lietuviškos ginkluotės dėl mūsų nacionalinės gynybos pramonės pajėgumų, tačiau ir čia investuojame į „Brolis Semiconductors“ stebėjimo ir matymo priemones, šaudmenis iš „Giraitės“ gamyklos ir kita.

Ir paskutinė skaidrė – tai ilgalaikis ir nemažėjantis dėmesys gynybai, tai yra esminis atgrasymo faktorius. Saugumo situacija išlieka stabiliai neraminanti, esminiai sprendimai priimti, būtina ir toliau nuosekliai įgyvendinti krašto apsaugos sistemos plėtrą ir kariuomenės modernizaciją. Ir toliau krašto apsaugai reikalinga visapusė Seimo parama ir dėmesys krašto gynybai. Šiais metais rudens sesijoje du kertiniai įstatymų projektai, tai yra Konstitucinis karo padėties įstatymas ir Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymas. Siekiame, kad ne tik kariuomenė, bet ir visa valstybė priimtų naują požiūrį į valstybės gynybą, padiktuotą Ukrainos išmokytų pajėgų: greitas atsakas, lankstumas, visų valstybės institucijų įsitraukimas, piliečių dalyvavimas.

Biudžeto priėmimas mums irgi yra nepaprastai svarbus. Ir galiausiai siekdami, kad sąjungininkai nedvejodami ir nedelsdami gintų Lietuvą, turime lygiai taip pat atsakyti ir būti patikimi esant jų prašymui. Todėl ypač noriu prašyti Seimo paramos dėl artimiausiais mėnesiais pasieksiančio Seimo nutarimo projekto „Dėl Lietuvos vieneto dalyvavimo tarptautinėse operacijose“.