Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno pranešimas „Elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais“

2019 m. spalio 15 d. pranešimas žiniasklaidai

Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šio pristatymo tikslas yra pristatyti sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais įstatymą, jo poveikį. Šis įstatymas buvo priimtas mažiau nei prieš keturis mėnesius, bet turime ir priešistorę prieš tai, ir konkrečius veiksmus, kurie daromi toliau. Dėkoju už šią galimybę ir pirmiausia šiek tiek konteksto.

Tai būtent šie metai buvo lemiami metai įgyvendinant sinchronizacijos projektą. Kalbu apie praeitų metų, tai yra 2018 metų, birželio mėnesį pasiektą politinį susitarimą tarp Baltijos šalių, Europos Komisijos ir Lenkijos, kai buvo nuspręsta sinchronizacijos projekto kryptis ir apsispręsta dėl techninio scenarijaus. Tokiu būdu po ilgų diskusijų perėjome prie konkrečių techninių darbų. Po to sekė keletas kitų žingsnių. Išskirčiau vieną iš svarbiausių momentų, tai būtent paraiškos pateikimą, paraiškos prisijungti prie kontinentinių Europos tinklų. Tai buvo padaryta 2018 metų rugsėjo mėnesį. Taip pat jau praeitų metų spalį buvo pritarta ENTSO-E – kontinentinės Europos tinklų plėtrai į Baltijos šalis. Buvo skirtas maksimalus finansavimas pirmajam sinchronizacijos etapui šių metų sausio mėnesį.

Labai svarbus strategiškai, politiškai ir teisiškai momentas buvo būtent šių metų gegužės mėnuo, kai įsigaliojo ir buvo pasirašyta mūsų prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sutartis. Būtent ši sutartis atvėrė galimybę dirbti konkrečius techninius ir teisinius darbus ir tai tapo politiniu ir teisiniu įsipareigojimu tiek Baltijos šalių, tiek kontinentinės Europos tinklų operatoriui. Be abejo, kaip ir minėjau, birželio mėnesį buvo priimtas sinchronizacijos įstatymas. Kad šie darbai būtų realiai įgyvendinti, birželio 20 dieną buvo pasirašytas dar vienas politinis susitarimas, bet šį kartą dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo.

Kalbant apie pačius svarbiausius etapus, svarbu pasakyti tai, kad užtikrinta politinė ir techninė šio proceso kontrolė aukščiausiu įmanomu lygiu iki pat 2025 metų, taip pat yra užtikrintas desinchronizacijos procesas, tai yra be galimybės prekiauti su trečiosiomis šalimis po sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais.

Ir išskirčiau tris kertinius šio projekto įgyvendinimo etapus. Pirmasis etapas yra būtent „LitPol Link“ jungties išplėtimo etapas. Tai bus padaryta 2021 metų pradžioje. Antrasis etapas yra vidinių Baltijos šalių perdavimo sistemų sustiprinimas, tai yra vidaus perdavimo linijų sustiprinimas ir vadinamųjų sinchroninių kompensatorių įrengimas tam, kad būtų užtikrintas mūsų sistemos pasirengimas ir mūsų kartu Baltijos šalių sistemos dažnio palaikymas.

Ir paskutinis elementas yra pats svarbiausias, be abejo, tam, kad turėtume sinchronizaciją, įgyvendintą pagal sutartą politinį susitarimą, tai yra Lietuvos ir Lenkijos povandeninio kabelio „Harmony Link“ jungties statybos ir įgyvendinimas iki 2025 metų pabaigos.

Tai yra tokie pagrindiniai šio proceso etapai. Gal tik papildyčiau, kad kalbant apie Lietuvos–Lenkijos jungties projektą svarbu tai, kad politiniu susitarimu įtvirtintos konkrečios viso projekto datos. Šios jungties finansavimo paraiška turi būti parengta ir pateikta 2020 metais, o statybų darbų pradžia numatoma 2023 metais.

Kalbant apie šio projekto finansavimą, kas yra taip pat labai svarbus momentas, keletas pagrindinių momentų yra tai, kad viso projekto įgyvendinimo kaina yra 1,6 mlrd. eurų. Kaip ir minėjau, bendras poreikis pirmajam etapui buvo 432 mln., Europos Komisija jau skyrė maksimalų finansavimą, tai yra 323 mln. eurų. Antrasis etapas yra 1,17 mlrd. eurų. Šiam etapui būsime parengę visus projektus, tai yra tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių vidines jungtis, galios keitiklius, taip pat ir „Harmony Link“ kabelį būsime parengę pateikti 2020 metais. Tikslas yra paprastas, kad dar šioje finansinėje perspektyvoje gautume maksimalų įmanomą finansavimą, kaip ir minėjau, 75 %. Ir tai reikštų, kad šie du etapai leistų sumažinti Baltijos šalims prisidėjimą prie projekto maksimaliai. Tai yra visoms šioms šalims, būtent perdavimo sistemos operatoriams, po metus reikėtų finansuoti maždaug po 16 mln. eurų. Tai palyginti yra tikrai nedidelė suma.

Kalbant apie konkrečius darbus, čia pabrėžčiau būtent priimto įstatymo svarbą, šių metų birželį priimto Sinchronizacijos įstatymo svarbą, nes šiuo įstatymu šis projektas ir visi šio projekto paprojekčiai, jeigu taip galima pasakyti, buvo pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais. Tai reiškia, kad buvo supaprastintos procedūros, planavimo procedūros, palengvintos žemės paėmimo procedūros, taip pat minimizuota ginčų rizika.

Kalbant apie konkrečius projektus, taip pat pabrėžčiau, kad šių metų rugpjūtį Vyriausybėje buvo patvirtintas antro etapo sinchronizacijos projektų sąrašas ir pradėti teritorijų planavimo darbai. O šių metų rugsėjo mėnesį, kaip ir buvo reikalauta Sinchronizacijos įstatyme, toks reikalavimas buvo iki rugsėjo 10 dienos, rugsėjo 4 dieną būtent Vyriausybė patvirtino sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planą. Tai yra visi veiksmai, kurie numatyti tiek infrastruktūroje, tiek įgyvendinant vadinamąjį sąlygų katalogą, tiek ir visus kitus koordinacinius organizacinius darbus.

Pabrėžčiau tris svarbiausius projekto etapus. Žemėlapyje matote daug projektų, tai yra 20 projektų. Iš esmės galima kalbėti apie paprastą formulę, tai yra keturi, septyni, devyni. Keturi projektai – tai tie, kurie jau yra įgyvendinti. Kalbu apie „LitPol Link“ jungtį, „NordBalt“ jungtį, vidines jungtis. Septyni projektai šiuo metu įgyvendinami. Iš devynių projektų, kurie bus pradėti įgyvendinti kitais metais, būtent šių metų rugsėjo mėnesį yra pradėti teritorijų planavimo darbai. Tai reiškia, kad iš esmės iki šiol dirbame Rytų Lietuvoje – būtent Šiaurės Rytų Lietuvos projektų įgyvendinimas, Vilniaus mazgo stiprinimas, bet kitas etapas persikelia į Vakarų Lietuvą. Punktyrais pažymėti penki projektai, kurių teritorijų planavimo darbai jau pradėti šių metų rugsėjo mėnesį, tai yra dvi elektros perdavimo linijos, transformatorių pastotė Darbėnuose, povandeninis kabelis tarp Lietuvos ir Lenkijos ir galios skaitiklis Darbėnuose, nes ši jungtis, būtent povandeninis kabelis, bus sinchroninė jungtis. Visi kitai darbai taip pat vyksta pagal numatytą planą.

Kalbant apie energetikos sistemos adekvatumą ir patikimumą, svarbu pabrėžti, kad taip pat atlikome analizę. Akivaizdu, kad iki 2025 metų patikimas sistemos veikimas užtikrinamas esamos generacijos pajėgumais ir sisteminėmis jungtimis. Kalbu apie jungtis su Lenkija ir Šiaurės šalimis, taip pat jungtis su Baltijos šalimis. Trys pagrindinės prielaidos, kurios buvo analizuotos, yra pikinė galia – galios poreikis 2025 metais išaugs maždaug 15 %, o tradicinės vietinės generacijos galimybės sumažės 24 %. Kadangi sinchronizacijos projektas įgyvendinamas 2025 metais, akivaizdu, kad galios adekvatumo poreikis išaugs. Šiuo atveju buvo vertintas galios adekvatumas, akivaizdu, kad po 2025 metų atsiranda galios adekvatumo problema. Todėl reikalingi nauji vietiniai valdomi pajėgumai. Šiuo atveju metodologija yra paprasta, skaičiuojama taip, kad tikėtina apkrovos praradimo tikimybė arba trukmė per vienus metus turėtų neviršyti daugiau kaip 8 valandų.

Kalbant apie darbus, ką darome, kad vietinė generacija, vietinė gamyba būtų užtikrinta, yra septyni pagrindiniai žingsniai. Iš šių septynių žingsnių, kuriuos matote ekrane, esame viso proceso viduryje, tai yra jau buvo parengta Lietuvos energetikos sistemos adekvatumo analizė, taip pat 2018 metų antroje pusėje buvo parengta pajėgumų mechanizmo koncepcija. Šiuo metu vyksta šių pajėgumų mechanizmų koncepcijos ir viso mechanizmo derinimas su Europos Komisija, tikimės suderinti artimiausiu metu. Ir kaip tik svarbu apie tai kalbėti šiame Seimo plenariniame posėdyje, nes vienas iš esminių dalykų, būtent Elektros energetikos įstatymo pakeitimas, bus reikalingas dar šioje Seimo rudens sesijoje, kad įstatymu būtų įtvirtintas ilgalaikis galių pajėgumo mechanizmas, kuris leistų jau 2020 metais organizuoti pirmąjį technologiškai neutralų aukcioną ir jau 2021 metais pasirašyti sutartis su aukcionų laimėtojais su labai aiškiu tikslu, kad šie generavimo pajėgumai būtų užtikrinti iki sinchronizacijos, tai yra 2024–2025 metais, kad dar turėtume pakankamai laiko, apie metus, sistemai testuoti.

Šiuo metu kaip tik dėl Elektros energetikos įstatymo yra baigiama viešoji konsultacija, patvirtinsime Vyriausybėje ir teiskime šį mechanizmą tvirtinti Seimui. Tai bus padaryta lapkričio mėnesį. Tokie yra tolesni esminiai žingsniai. Galbūt pabrėžčiau esminį faktą, kad sinchronizacijos projektas, be abejo, yra būtinas mūsų energetikos sistemos saugumui ir patikimumui užtikrinti. Čia yra toks sąlyginis mūsų sistemos saugumo vertinimas, bet iš esmės sinchronizacijos projekto įgyvendinimas reikštų, kad mes susigrąžiname energetinį savarankiškumą į savo rankas po 80 metų. Šio projekto strateginė svarba ir indėlis į energetinį saugumą būtų pats didžiausias iš visų iki šiol įgyvendintų projektų.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad įgyvendinę šį projektą mes jau turėtume pakankamą energetinio saugumo lygį.