Seimas spręs, ar leisti panaudoti kriminalinės žvalgybos duomenis atliekant tyrimą dėl turto

2019 m. lapkričio 12 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Agnės Širinskienės pristatytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-4117), kuriomis siūloma įtvirtinti, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant ne tik drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, kaip yra dabar, bet ir turto tyrimui pagal Civilinio turto konfiskavimo įstatymą atlikti.

Pasak projektų iniciatorių, toks teisinis reguliavimas leistų lengviau pasiekti ir įgyvendinti Turto civilinio konfiskavimo įstatyme numatytą tikslą – organizuoto nusikalstamumo, korupcijos, taip pat savanaudiškų nusikaltimų prevenciją, užtikrinant, kad tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmens turtas yra gautas iš baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, tokio turto atžvilgiu būtų taikoma restitucinė priemonė – turto civilinis konfiskavimas, ir toks turtas būtų neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn.

Po pristatymo už Seimo statuto pakeitimus balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 17 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]