Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio kalba pristatant Vyriausybės 2019 m. veiklos ataskaitą

2020 m. gegužės 12 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotrauka

Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, pastaraisiais mėnesiais pagrindinis žodis buvo virusas. Ir šis žodis yra vienintelė ir pagrindinė priežastis, kodėl Vyriausybės darbų ataskaitą šioje tribūnoje jums pristatome mėnesiu vėliau, negu buvo įprasta. Pastarosiomis savaitėmis darėme viską, kad išgelbėtume kuo daugiau mūsų žmonių gyvybių, apsaugotume jų sveikatą ir taip pat ekonominę gerovę. Šiandien atėjome į naują realybę, kuri užgožė svarbius ir didelius 2019 metų darbus. Tačiau ne jų vardijimas, o rezultatai mums šiandien yra svarbūs. Rezultatai, kurie paklojo pagrindą, nuo kurio atsispyrę lengviau įveikėme šiandienius sunkumus. Per praėjusius ketverius metus ši Vyriausybė sukaupė valstybės finansų rezervą, kurį sudaro beveik 1 mlrd. 400 mln. eurų. Dabar šis rezervas skiriamas viruso sukeltoms pasekmėms mažinti. Galiu užtikrintai pasakyti – šis sprendimas leido Lietuvai pasirengti krizei geriausiai nei kada anksčiau per tris dešimtmečius.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas per paskutinius metus taip pat sparčiai augo ir nuo 2016 metų iki 2019 metų padidėjo 12,5 %, o tai sudaro 9,5 mlrd. eurų. Daugiau skaičių pateiksiu kalbėdamas apie konkrečias sritis. Mūsų Vyriausybė nuo pat savo darbo pradžios nuosekliai didžiausią dėmesį skyrė šešioms struktūrinėms reformoms: švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, kovos su šešėline ekonomika ir pensijų. Jos visos prisidėjo prie mūsų žmonių geresnio gyvenimo, didesnių pajamų, skaidraus verslo plėtros ir saugumo stiprinimo.

Dabar norėčiau po kelis sakinius apie kiekvieną iš šių sričių. Skurdas ir socialinė atskirtis yra ne tik asmeninis žmogaus skausmas, bet ir didžiulė rizika valstybės stabilumui bei tvariam augimui. Todėl visus XVII Vyriausybės darbo metus rūpinomės pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis. Pernai vidutinė senatvės pensija padidėjo trečdaliu – nuo 255 eurų 2016 metais iki 344 eurų 2019 metais. Tikiu, kad ji augs ir toliau ir šiemet pensijų vidurkis pasieks 400 eurų. Be to, padidinta priemokų riba nuo 238 eurų iki 257 eurų mažų pensijų gavėjams.

Vyriausybės ir Seimo kartu padaryti žingsniai leido padidinti ir vadinamąsias šalpos pensijų grindis neįgaliesiems – nuo 99 eurų iki 140 eurų.

Šiemet pamatėme ir minimalios mėnesinės algos didinimo rezultatą. Pernai priimti sprendimai lėmė, kad nuo sausio 1 dienos minimali alga bruto siekė 607 eurus. Tik priminsiu, kad prieš ketverius metus ji buvo perpus mažesnė ir siekė 380 eurų. Tam, kad būčiau visiškai tikslus, minimali alga į rankas per ketverius metus padidėjo beveik 150 eurų.

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad visi šioje salėje ir kitose valdžios įstaigose sutarėme dėl valstybės investicijų į šeimos gerovę. Tai mums leido padidinti vaiko pinigus iki 60 eurų per mėnesį ir išplėsti gavėjų ratą. Dabar vaiko pinigus gauna pusė milijono Lietuvos vaikų. Papildomos 40 eurų išmokos skirtos neįgaliems vaikams bei gausiose ar nepasiturinčiose šeimose augantiems vaikams. Jas gauna apie 130 tūkst. vaikų. Vaiko pinigams pernai valstybė skyrė beveik 305 mln. eurų. Šiemet ši suma išaugo beveik iki 450 mln.

Kitos labai tikslingai šeimoms stiprinti skirtos priemonės, kurias vykdėme ne tik pernai, bet ir ankstesniais metais, tai bazinių paslaugų šeimoms paketas, parama būstui įsigyti regionuose, šeimos kortelė, nemokamas mokinių maitinimas. Nemokamas maitinimas jau skirtas ir priešmokyklinukams ir pirmokams. Mokiniams grįžus į mokyklas nuo rugsėjo iš viso nemokamus pietus gaus apie 100 tūkst. vaikų, tai vaikai iš nepasiturinčių šeimų, visi priešmokyklinukai ir pirmokai.

Visos šios priemonės jau turėjo arba dar turės įtakos skurdo lygio mažėjimui Lietuvoje. Statistikos departamento duomenys rodo, kad didelis materialinis nepriteklius mažėjo nuo 13,5 % 2016 metais, iki 9,4 % pernai metais. Absoliutaus skurdo lygis mažėjo beveik 16 % 2016 metais iki 11 % 2018 metais, o skurdo rizikos lygis, kuris turi tendenciją didėti augant ekonomikai, o ekonomika nuolat nuosekliai ketverius metus augo, išliko stabilus – beveik 23 %.

Didinti dirbančiųjų pajamas – tai dar vienas mūsų tikslas, kurio nuosekliai siekiame ir toliau sieksime. Nuo 2016 metų vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo 38 % ir praėjusių metų pabaigoje jau siekė 1 tūkst. 318 eurų. Greta to mažėjo ir nedarbo lygis, pernai jis buvo 6,3 %. Jeigu ne pandemija, matyt, ir toliau būtų mažėjęs, juo labiau kad savivaldybėse pradėtas diegti ilgalaikių ir sudėtingomis problemomis pasižyminčių bedarbių integravimo modelis, kuris duoda akivaizdžius rezultatus. Apie tai, kaip ateityje tvarkysimės su nedarbo problema, pasakysiu taip pat kiek vėliau.

2019 metai mūsų istorijai išskirtiniai ir tuo, kad pernai į Lietuvą atvyko daugiau žmonių, negu išvyko. Atvykusių į mūsų šalį žmonių buvo beveik 11 tūkst. daugiau negu emigravusių. Ypač džiugina tai, kad daugiau nei pusė parvažiavusių – grįžtantys iš emigracijos mūsų tautiečiai, pajutę Lietuvos galimybių mastą ir čia sukurtas sąlygas dirbti bei auginti vaikus. Turime daryti viską, kad šis jausmas mūsų žmonių neapleistų ir ateityje.

Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra buvo ir yra šios Vyriausybės veiklos prioritetas. Pagal verslo aplinkos indeksą doing business Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 11 vietą tarp 190 šalių. Tarp 27 Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užima ketvirtą vietą. Šių dienų krizės akivaizdoje labai svarbu ir toliau išlaikyti verslui palankias sąlygas, išlikti šalimi, kurioje galima sėkmingai investuoti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojams.

Pernai sparčiai augo pažangių technologijų gamybos ir žiniomis imlių paslaugų projektų skaičius. Vien juos įgyvendinant 2019 metais sukurta daugiau nei 5 tūkst. darbo vietų, įsteigta daugiau negu 420 naujų startuolių. Norisi pasidžiaugti, kad pernai mūsų šalyje pagaliau gimė pirmasis „vienaragis“, tai yra pirmasis daugiau nei 1 mlrd. eurų vertinamas startuolis. Tikiuosi, kad tai įkvėps ne vieną mūsų verslininką ir šiuo nelengvu laikotarpiu.

Tarp svarbiausių šios valstybės prioritetų – mažosios energetikos plėtra ir atsakingas energetikos energijos vartojimas. 2019–2020 metais daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos gyventojų kreipėsi ir gavo paramą saulės elektrinėms įsirengti ar šildymo katilams pasikeisti, tam valstybė skyrė ir skirs daugiau nei 30 mln. eurų. 2019 metais didžiausia pažanga įvyko prisijungimo prie elektros tinklų srityje, o tai sustiprino Lietuvos pozicijas konkuruojant dėl užsienio investicijų. Ne tik sumažėjo procedūrų skaičius ir sąnaudos, bet ir sutrumpėjo prisijungimo prie elektros tinklų terminas, tą pajuto kiekvienas, kuriam reikėjo šitos paslaugos. Be to, buvo įteisintas naujas paramos modelis atsinaujinančios energijos šaltinius naudosiančioms elektrinėms skatinti. Įvyko pirmas technologiškai neutralus aukcionas, kuriame galėjo dalyvauti visos technologijos: saulės, vėjo, dujų, biodujų, biomasės. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje žalią elektrą gaminsiančios elektrinės bus statomos be valstybės paramos.

Realius įgyvendinimo darbus pradėjome dviejuose strateginiuose energetinio saugumo projektuose. Pradėtos Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties, vadinamojo GIPLʼo statybos, ir šiandien jau yra atlikta penktadalis statybų. Iki metų pabaigos bus baigti du trečdaliai. Vyriausybė patvirtino 14 Baltijos šalių elektros energetikos sinchronizacijai svarbių projektų sąrašą. Džiugu, kad visų projektų darbai startavo, kai kurių darbai įpusėjo, vienas darbas yra baigtas. Energetikos srityje Vyriausybė priėmė sprendimą dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo išlaikymo Lietuvos rankose ilgalaikėje perspektyvoje. Tai pagrindinis kainų konkurencingumą užtikrinantis instrumentas, jau nuo šių metų leidžiantis sutaupyti 26 mln. eurų už infrastruktūrą ir taip mažinti dujų kainas vartotojams.

Gerų rodiklių pasiekėme ir transporto sektoriuje. Jo bendroji pridėtinė vertė siekia daugiau negu 5 mlrd. eurų, o tai beveik 8 % daugiau negu 2018 metais. Be to, didėjo transporto paslaugų eksportas, jis priartėjo prie 7 mlrd. eurų ir tai yra 16 % daugiau nei 2018 metais. Lietuvos oro uostai keleivių srautą išaugino 4 %, krovinių – beveik 7 %. Vilniaus oro uostas pirmą kartą perkopė 5 mln. keleivių ribą.

Tik priminsiu, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas trečius metus iš eilės yra lyderis tarp Baltijos valstybių uostų. Praėjusiais metais patvirtintas uosto bendrasis planas užtikrins nuoseklų uosto augimą ateityje. Šio sektoriaus augimas leido sustiprinti socialinę transporto atsakomybę, buvo įdarbinta 5 % daugiau darbuotojų, o sektoriaus įmonės pradėjo taikyti papildomas nuolaidas Šeimos kortelių turėtojams. Po to, kai pakoregavome lūkesčius dėl Lietuvos pašto, buvo pradėtos plačios konsultacijos dėl centrinių pastatų įveiklinimo. „Lietuvos geležinkeliai“ parengė veiksmų planą, kaip užtikrinti, kad neįgaliems žmonėms būtų sudarytos galimybės savarankiškai keliauti geležinkelio transportu.

Dar viena sritis, kurios negaliu nepaminėti ir kuri leido mums didinti investicijas gerinant mūsų žmonių gyvenimo sąlygas, – tai ekonomikos šešėlio mažinimas. Kad ir kaip skeptiškai buvo žiūrima į mūsų tikslą, tačiau iš šešėlio „ištraukėme“ planuotus 200 mln. eurų. Pirmą kartą Lietuvoje nuo 2019 metų sausio iki liepos buvo galima sumokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių. Mokesčių administracijos vykdytos akcijos metu į valstybės biudžetą papildomai surinkta apie 42 mln. eurų. Pernai metais Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai buvo skirta 35 vieta 180 šalių sąraše. Mūsų rezultatai pagerėjo pirmą kartą per penkerius metus. Noriu pabrėžti, kad tai nėra pabaiga. Ir toliau tęsiame darbus, didindami skirtingų verslo sektorių skaidrumą.

Prie kovos su šešėliu prisidėjo tokios priemonės kaip sujungtos darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos, vienkartinis atleidimas nuo sankcijų, sumokant „pamirštus“ mokesčius, taip pat tęstos didžiulės reformos valstybės įmonių sektoriuje. Palyginti su 2017 metais, valstybės valdomų įmonių sumažėjo per pusę, o valstybės viešojo sektoriaus įstaigų – ketvirtadaliu. Efektyvesnis valdymas leido keisti ir valstybės tarnautojų bei pareigūnų darbo užmokestį. Palyginti su 2018 metais, valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėjo 23 %. Svarbu pažymėti ir tai, kad gyventojų pasitenkinimas viešojo sektoriaus paslaugomis buvo aukščiausias per pastaruosius dešimt metų.

Visi puikai suprantame, kad be stiprios švietimo sistemos Lietuva negalės būti stipri, auganti, klestinti šalis, todėl pernai įvyko svarbių pokyčių ir šioje srityje. Sparčiai augo mūsų pedagogų atlyginimai. Maždaug 26 % padidėjo mokytojų vidutinis darbo užmokestis, palyginti su 2018 metais. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mokytojų atlyginimas į rankas praeitų metų IV ketvirtį siekė 962 eurus. Taip pat, lyginant su 2018 metais, 16 % padidintas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis. Praeitų metų IV ketvirtį aukštojo mokslo veiklos darbuotojų darbo užmokestis į rankas buvo 1 tūkst. 195 eurai. Dar didesnė parama buvo suteikta doktorantams. Pirmųjų metų doktorantai jau dabar gauna 741 euro stipendiją, nuo antrųjų metų – 858 eurus.

Labai svarbu ir tai, kad didėja studijų prieinamumas. Už studijas nemokančių studentų dalis padidėjo 12 % ir pernai siekė 66 % visų studijuojančiųjų. Jau šiemet tikimės esamo teisinio reglamentavimo priemonėmis įgyvendinti nemokamo bakalauro idėją ir suteikti nemokamas studijas maksimaliai visiems, kurie įgyvendins konkursinio balo reikalavimus. Numatoma, kad nuo rugsėjo nemokamai studijuos daugiau kaip 16,5 tūkst. studentų, tai yra 5 tūkst. daugiau negu 2018 metais. Be to, reikėtų pažymėti ir optimizuoto bendrojo ugdymo, profesinių mokyklų ir universitetų tinklo rezultatus. Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių iki 120 mokinių, skaičius sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Buvo įvykdytas šešių profesinių mokyklų sujungimas. Sujungtas Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro A. Stulginskio universitetai. Trys valstybiniai mokslinių tyrimų institutai sujungti į Lietuvos socialinių mokslų centrą. Be to, įsteigti trys nacionaliniai pedagogų rengimo centrai, jų veikla vykdoma Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Taip pat pernai buvo patvirtinta ir nauja profesinio mokymo finansavimo metodika, sudaranti kokybiško mokymosi prielaidas ir skatinanti pameistrystės plėtrą.

Greta formaliojo švietimo daug įdėta stiprinant žmonių lavinimąsi per kultūrą. Valstybės biudžeto asignavimai Kultūros ministerijai nuolat auga. Pernai buvo 208 mln. eurų, šiemet siekia 214 mln. Spręsdami sudėtingą kultūros darbuotojų atlyginimų klausimą, pernai surėmėme pečius kartu su savivalda, papildomai skyrėme beveik 9 mln. eurų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Šių metų biudžete tikslingai numatyta 14 mln. eurų siekiant kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestį padidinti vidutiniškai 10 %. Visuomenė ir toliau skatinama aktyviai dalyvauti kultūrinėje ir meninėje veikloje. Kultūros pasu pradėjo naudotis visi Lietuvos vaikai. Kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį galima nemokamai lankytis muziejuose, tęsiamos Lietuvos kultūros sostinės projektai.

2019 metais ir toliau buvo skiriamas didelis dėmesys profesionaliajai kultūrai regionuose. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuoti beveik pusė tūkstančio projektų pritraukė pusantro milijono lankytojų į profesionaliojo meno renginius ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir kitose Lietuvos vietovėse. Po ne vienų metų diskusijų Seimui pagaliau pateiktas Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas. Nors jis dar neabejotinai toliau bus tobulinamas Seime, tai žingsnis, kurio šis sektorius laukė dešimtmečius. Praėjusiais metais pasaulyje Lietuvos menininkų vardas skambėjo taip dažnai, kad buvo įsteigtos kultūros premijos už gautus svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje. Bent pernai tokio pobūdžio premija įteikta tris kartus.

Sveikatos tema yra aktuali šiandien ne tik viruso kontekste, bet ir įprastai veikiant valstybei. Šiandien kaip niekada pamatėme, kokie svarbūs ir nepakeičiami yra mūsų sveikatos priežiūros įstaigų profesionalai. Todėl malonu pabrėžti, kad pernai vidutinis gydytojų darbo užmokestis, palyginti su 2018 metais, didėjo 13 % ir į rankas siekė 1 tūkst. 627 eurus, ir 865 eurus slaugytojams. Šiomis savaitėmis greta nuoširdžios visų padėkos per koronaviruso epidemiją medikams skyrėme visi kartu priedus už darbą ir numatėme spartesnį atlyginimo augimą. Tam skirta apie 130 mln. eurų.

Sveikatos sektoriaus reformų naudą pajuto ir pacientai. Priemokų už vaistus ir medicinos pagalbos priemonių suma pernai sumažėjo 27 % ir tai leido žmonėms sutaupyti apie 15 mln. eurų. Sutrumpėjo eilės pas šeimos gydytoją. Duomenys rodo, kad dabar per septynias dienas pas gydytoją patenka devyni iš dešimties asmenų.

Šalies gerovė be visapusio jos saugumo yra neįmanoma. Stipri auganti ekonomika suteikia galimybes kokybiškai stiprinti ir nacionalinį saugumą. 2018 metais Lietuvai tapus visateise EBPO nare, mes dalyvavome kuriant ir priimant tarptautines taisykles įvairiose šalies raidai svarbiose srityse. Jau 16 metų aktyviai veikėme ir Europos Sąjungos lygiu nuo dalyvavimo priimant Lietuvai svarbius sprendimus iki labai konkretaus finansavimo strateginės svarbos energetikos, transporto sektoriams, žemės ūkiui.

16 metų esame NATO nariai. Vyksta reguliarios karinės pratybos, aktyviai veikia NATO oro policijos misija, kur šiuo metu mūsų oro erdvę gina 12 Jungtinės karalystės ir Ispanijos karinių naikintuvų. Kryptingai stiprinama strateginė partnerystė su JAV, Vokietija ir Lenkija visose saugumo srityse nuo saugumo, gynybos iki ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo. Nepaliekame be dėmesio ir kitos mūsų strateginės partnerės – Jungtinės Karalystės. Ypač džiugu dėl vis tvirtėjančių mūsų partnerystės ryšių su Lenkija priimant kritinės svarbos sprendimus dėl infrastruktūrinių projektų, tai yra tiek sinchronizacija, tiek dujų, tiek transporto objektai.

Išlaikome dėmesį ir mūsų partneriams Rytuose: Ukrainai, Sakartvelui, Moldovai. Be tarptautinio saugumo svarbus ir vidinis žmonių saugumas. Džiugina faktas, kad toliau auga pasitikėjimas Lietuvos kariuomene, be to, 2019 metais kovinių šaulių būrių skaičius, palyginti su 2018 metais, padidėjo net 37 %. Esu dėkingas visoms politinėms šalies partijoms, kurios sutarė dėl to, kad šalies saugumas yra vienas svarbiausių prioritetų, todėl per mūsų kadenciją, šios Vyriausybės kadenciją, pirmą kartą pasiektas 2 % nuo bendrojo vidaus produkto finansavimas mūsų krašto apsaugai. Priminsiu, kad pernai Krašto apsaugos ministerijos asignavimai sudarė beveik 1 mlrd. eurų, arba 2,03 % nuo BVP. Atsakingai planuojame įsigijimus krašto apsaugos srityje, numatydami aiškius planus ir sistemiškai juos įgyvendindami. Tik tinkamai finansuodami ir nuosekliai planuodami išteklių naudojimą galime padengti 4 mlrd. eurų finansavimo trūkumą, kurį radome Vyriausybės darbo pradžioje. Siekiant didinti viešojo saugumo paslaugų kokybę ir prieinamumą, 2019 metais, palyginti su kadencijos pradžia, policijos pareigūnų, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis padidėjo nuo 47 iki 77 %, pasieniečių atitinkamai – nuo 54 iki 75 %. 2019 metų apklausų duomenimis, palyginti vėl su 2016 metais, 8 % punktais padaugėjo manančių, kad kriminogeninė situacija šalyje gera, o saugiai savo gyvenamojoje vietovėje besijaučiančių gyventojų dalis padidėjo dar 4 procentiniais punktais.

Gerbiamieji, 2019 išties buvo geri mūsų šaliai. Dėkoju kiekvienam Lietuvos žmogui už jo nuoširdų darbą, įgyvendintas idėjas, drąsą kurti, už rūpinimąsi ne tik savimi, bet ir visa mūsų šalimi. Akivaizdu, kad pandemijos sukelta krizė pristabdė kai kuriuos planus, tačiau tikiu, kad mes, visa Lietuva, turėsime jėgų ir energijos tęsti kovą su globalia krize. Todėl kalbėdamas apie Vyriausybės artimiausio periodo prioritetus, noriu išskirti šiuos.

Pirma, Vyriausybė ir toliau įgyvendins šešias struktūrines reformas. Mums rūpi mažinti socialinę atskirties ir pajamų nelygybę, tęsti šeimų stiprinimo politiką, gerinti švietimo kokybę ir prieinamumą, kovoti su korupcijos apraiškomis iš šešėliu šalyje. Nuoseklumas čia būtinas, negalima sau leisti sustoti pusiaukelėje, todėl ir toliau didės Vyriausybės programoje numatytų priemonių dalis ir bus kryptingai vykdoma pasirinkta šalies stiprinimo kryptimi.

Antrasis prioritetas – aplinkosaugos ir klimato kaitos problemų sprendimas. Planuojame kryptingai pasirengti 2021–2030 metų atsinaujinančios energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimui. Nepaisant pasaulį užklupusios COVID-19 pandemijos, klimato kaita vis dar vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų. Skiriame didžiulį dėmesį mūsų aplinkos kokybei, esame pasiryžę skatinti visuomenės budrumą ir užkardinti Kuršių marių ir kitų vandens telkinių bei oro taršą. Deriname rūpinimąsi klimato kaita su ekonomikos stiprinimo planu skubindami renovacijos, mažiau taršių transporto priemonių ir atsinaujinančių energijos išteklių programas. Vis dėlto svarbiausias artimojo laikotarpio prioritetas – koronaviruso keliamų iššūkių suvaldymas ir ekonomikos gyvybingumo išlaikymas. Todėl paskutinėje savo kalbos dalyje trumpai pristatysiu Vyriausybės patvirtintą COVID-19 valdymo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planus.

COVID-19 valdymo strategiją vadiname naujos realybės strategija. Kodėl naujos realybės? Visi turime suprasti, kad taip dar gali būti ilgai, o galbūt ir niekada mes negrįšime prie mums anksčiau įprasto gyvenimo. Visi drauge, visa visuomenė, visa valstybė kartu suvaldėme pandemijos pradžią, esame viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, laiku užkardžiusi ligos plitimą. Vis šalis, kiekvienas žmogus laiku suvokė ligos grėsmę ir ėmėsi reikiamų priemonių, kad užkirstume kelią galimai katastrofai. Deja, neišvengėme netekčių, bet kartu pamatėme, kokie vieningi, susitelkę ir stiprūs esame kartu. Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam Lietuvos žmogui, valstybės, savivaldos, verslo, nevyriausybinio sektoriaus atstovams už šią svarbią visų mūsų pergalę, pergalę, bet tik tarpinę pergalę. Nuo ekstremaliosios situacijos įvedimo pradžios mes labai daug investavome į žmonių sveikatos ir gyvybės išsaugojimą. Vien į reikiamas apsaugos priemones, medicininę įrangą, laboratorinę įrangą investavome daugiau negu 67 mln. eurų. Todėl šiandien esame gerai pasirengę atremti galimą naują viruso ataką. Žinoma, geriausia pasaulio technika yra bevertė, jeigu nėra talentų, kurie geba su ja dirbti. Krizė parodė, kad talentų sveikatos sektoriuje mes tikrai turime.

Rengdami COVID-19 valdymo strategiją, rėmėmės prielaida, kad vaistų ir vakcinos nuo šios ligos nebus dar keletą mėnesių. Rengiant strategiją dalyvavo Lietuvos ir užsienio mokslininkai iš medicinos, matematikos, statistikos, epidemiologijos ir kitų sričių, geriausi viešojo sektoriaus specialistai ir verslo atstovai. Nuoširdžiai dėkoju šiems visiems žmonėms.

Koronaviruso valdymo strategiją sudaro penki principai. Pirmasis – tai didelės rizikos asmenų saugojimo principas, kuris reiškia, kad vyresni nei 60 metų žmonės arba tie, kurie serga sunkomis lėtinėmis ligomis, turės ir toliau laikytis dabar galiojančių karantino sąlygų, infekcinio saugumo reikalavimų ir vengti nereikalingų kontaktų. Bet noriu pabrėžti, kad tai nereiškia, kad šie asmenys bus atskirti nuo gyvenimo. Darysime viską ir sudarysime sąlygas kiekvienam mūsų bendruomenės nariui gyventi visavertį gyvenimą. Tai labai aiškiai pabrėžiu, nes matyti visuomenėje nuotaikų, kad atsiranda grupė žmonių, kurie jaučiasi galbūt atstumti. Neturime mes jų atstumti, nesiekiame atstumti. Mes siekiame juos maksimaliai išsaugoti, apsaugoti ir sudaryti visas sąlygas, kad jie galėtų gyventi visavertį mums įprastą gyvenimą.

Pirmasis principas taip pat kalba apie dar vieną asmenų grupę – vidutinės rizikos grupę. Tai yra jaunesni žmonės, kurie dažnai kontaktuoja su didelės rizikos asmenimis. Tie žmonės taip pat turės laikytis sustiprintų saugumo taisyklių, kad neužkrėstų tų, kuriems virusas gali būti pražūtingas.

Antrasis strategijos principas – iniciatyvus atvejų lokalizavimas. Nustatę ligos židinius, imsimės jų lokalizavimo. Jau turime patirties valdydami situacijas Ukmergėje, Nemenčinėje, Marijampolėje. Turime būti pasirengę ir nedelsdami imtis priemonių, atsiradus mažiausiam įtarimui apie ligos išplitimą.

Trečiasis principas – operatyviai ir objektyviai informuota visuomenė. Be visuomenės įsitraukimo bet kokios priemonės užkirsti kelią viruso plitimui bus nepakankamai veiksmingos. Todėl visuomenė kaip iki šiol, taip ir toliau bus informuojama operatyviai, objektyviai ir išsamiai.

Ketvirtasis strategijos principas – įrodymais ir faktais grįsti sprendimai. Sieksime užtikrinti centralizuotą su pandemija susijusių duomenų valdymą. Numatoma aiškiai apibrėžti nacionalinio savivaldos lygmens atsakomybes ir bendradarbiavimo principus. Esu tikras, kad dabar sukurtas bendradarbiavimo modelis padės Lietuvai ir ateityje ištikus bet kokiai krizei.

Ir penktasis principas – tarptautinis bendradarbiavimas. Mūsų pastarųjų savaičių bendradarbiavimas su Baltijos šalimis ir Lenkija jau tampa puikiu pavyzdžiu Europos Sąjungai. Tai tęsime ir toliau.

Įgyvendindami COVID-19 valdymo strategiją, numatome 4 prioritetines sritis. Pirmiausia – viruso valdymo kontrolės mechanizmo sukūrimas. Tai reiškia, kad ir toliau vykdysime aktyvų, proaktyvų ir gausų asmenų testavimą.

Antrasis prioritetas – sveikatos sistemos pasirengimo užtikrinimas ir visuomenės sveikatos stiprinimas. Anksčiau turėjome du sveikatos pagalbos sluoksnius – būtinąją ir planinę. Jau kartą šitoje tribūnoje minėjau – naujoje realybėje atsiranda trečiasis sluoksnis – pagalba, susijusi su COVID-19 liga. Privalome išlaikyti ligoninių reikiamo lygio apkrovą ir pajėgumus.

Trečioji kryptis – karantino režimo sąlygų taikymas. Kol kas mums pavyko greitai stabilizuoti situaciją, tačiau jei virusas grįš su didele jėga, vėl gali tekti imtis tų priemonių, kurios buvo panaudotos.

Ir ketvirtoji itin svarbi prioritetinė kryptis – šalies socialinio ir ekonominio sektorių stabilizavimas ir pritaikymas prie naujų sąlygų. Šį principą pristatysiu plačiau, tačiau pirmiausia keli sakiniai apie fiskalinę drausmę.

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas įpareigoja informuoti Seimą apie fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi praėjusiais metais. Kaip jau minėjau, pastaraisiais metais Vyriausybė vykdė atsakingą fiskalinę politiką. Ketverius metus iš eilės pasiektas valdžios sektoriaus perteklius, nuosekliai kaupti rezervai, mažintas skolos lygis. Ši fiskalinė erdvė naudojama dabar – krizinėmis Lietuvos ekonomikos aplinkybėmis.

2019 metais laikytasi Europos Sąjungos stabilumo ir augimo pakto reikalavimų – nenukrypta nuo vidutinio laikotarpio tikslo – pagrindinio rodiklio, parodančio valstybės finansų atitiktį fiskalinei drausmei. Pernai buvo laikomasi visų konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių, išskyrus vieną.

Rengiant 2019 metų valstybės biudžetą buvo planuojama, kad struktūrinis valdžios sektoriaus balansas nenukryps nuo vidutinio laikotarpio tikslo ir pagerės, palyginti su 2018 metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodikliu.

2019 metais nuo vidutinio laikotarpio tikslo nenukrypta, tačiau 2019 metų struktūrinis balansas nebuvo geresnis nei 2018 metų struktūrinis balansas, tai lėmė 0,4 % BVP padidėjusios, palyginti su planuotomis 2019 metų Valstybės biudžeto įstatyme, valdžios sektoriaus išlaidos. Išlaidos didėjo dėl to, kad reikėjo daugiau lėšų įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą, išmokoms pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, NATO ir kitiems įsipareigojimams vykdyti.

Žiūrint iš einamųjų metų biudžeto perspektyvos, COVID-19 šalies ekonomikai sukelti padariniai iš esmės keičia situaciją. Proaktyvios ir sparčios šalies finansinės priemonės turi būti ir yra pasitelktos, siekiant stabilizuoti ekonominę situaciją ir pagelbėti šalies ūkiui prisitaikyti prie naujosios realybės.

Dabar apie konkrečias priemones, kurių ėmėmės ir kurių privalome imtis artimiausiu metu, siekdami mūsų valstybę ir jos žmones sugrąžinti į normalų gyvenimo ritmą ir krizę paversti galimybe. Pabrėšiu, kad šiuo atveju privalome veikti dviem greičiais: reaguoti čia ir dabar ir kartu planuoti mūsų šalies perspektyvą po kelerių metų.

Pirmiausia apie tai, ką padarėme nedelsdami. Tai yra vadinamosios greito reagavimo, arba trumpalaikio poveikio, ekonomikos skatinimo priemonės. Priminsiu, kad kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo planą ir jo priemonėms įgyvendinti suplanavo skirti iki 10 % šalies bendrojo vidaus produkto.

Įgyvendinant planą, kurio pagrindinis tikslas – išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas, iki šiol išmokėta daugiau kaip 100 mln. eurų, tai yra apie 20 % numatyto finansavimo. Vien per paskutinę savaitę naudos gavėjus pasiekė daugiau kaip 20 mln. eurų. 18 tūkst. darbuotojų, darbdavių, atsiprašau, jau išmokėta 19 mln. eurų suma, skirta prastovoms kompensuoti. Savarankiškai dirbančių asmenų išmokas jau gavo daugiau kaip 60 tūkst. gyventojų, arba 90 % visų, kurie kreipėsi.

Taip pat aktyviai veikia priemonės verslo likvidumui užtikrinti: mokestiniai atidėjimai įmonėms jau viršijo 360 mln. eurų. Įgyvendindami finansines priemones, Žemės ūkio paskolų garantinis fondas ir „Invega“ išmokėjo apie 40 mln. eurų. Papildoma 345 mln. eurų injekcija į infrastruktūros projektus skirtinguose šalies regionuose leis paskatinti darbo vietų išlaikymą statybos ir susijusiuose sektoriuose. Šios lėšos statybos darbams atlikti, programoms ir priemonėms įgyvendinti numatytos skirti tik šiais metais.

Greito poveikio priemonių plane Vyriausybė, siekdama padėti nuo pandemijos nukentėjusioms mažoms įmonėms (mikroįmonėms), pasiūlė taikyti naują ekonomikos skatinimo priemonę – vienkartinę dotaciją, atsižvelgiant į pernai metais sumokėtus mokesčius. Šiai priemonei įgyvendinti planuojama panaudoti iki 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Kadangi labiausiai nukentėjusiu nuo COVID-19 sukeltų pasekmių laikomas turizmo sektorius, jo likvidumui palaikyti pasiūlėme beprocentę paskolą.

Baigdamas pristatinėti Trumpojo laikotarpio planą, noriu pasakyti, kad Vyriausybė ir toliau stebės šalies ūkio situaciją ir prireikus operatyviai koreguos ekonomikos skatinimo priemonių paketą. Jau šiandien matome pirmuosius ženklus, kad situacija darbo rinkoje stabilizuojasi – devynias dienas iš eilės daugiau įdarbinama nei atleidžiama. Nors nedarbo lygis padidėjęs, praėjusią savaitę atsirado pozityvių tendencijų – registruotų bedarbių skaičius kasdien mažėjo.

Nedarbo ir kitoms socialinėms problemoms spręsti praėjusią savaitę šioje salėje buvo priimtas beprecedentis planas, ypač aktualus darbuotojams, darbdaviams, savarankiškai dirbantiems asmenims, netekusiems darbo, šeimoms, kurių pajamos per karantiną sumažėjo, nepasiturintiems gyventojams, vienišiems asmenims, senjorams ir neįgaliesiems. Priminsiu, kad iš viso šis planas suteiks tiesioginę naudą 1,4 mln. šalies gyventojų.

Atskirai paminėsiu keletą priemonių, pirmiausia subsidijas dirbantiems asmenims. Subsidijos sukuria „pagalvę“ darbdaviams, kad jie neatleistų darbuotojų. Darbo vietoms išlaikyti po karantino skiriama apie 400 mln. eurų.

Pažymėtina, kad pratęstas išmokų mokėjimas po karantino savarankiškai dirbantiems asmenims ir suteikiama nauja darbo paieškos išmoka darbo netekusiems žmonėms. Tam numatyta 265 mln. eurų. Didinama parama nepasiturintiems gyventojams – 33 tūkst. daugiau vaikų gaus vaiko pinigus po 100 eurų. Svarbu ir tai, kad didinamos paskatos dirbti gaunant pašalpas – kitaip tariant, dirbti bus verta, nes nedings pašalpa. Paramai ir didesniems vaiko pinigams numatyta apie 62 mln. eurų.

Neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ir senjorams bus išmokėta vienkartinė 200 eurų dydžio išmoka. Ši vienkartinė išmoka yra skiriama labiausiai pažeidžiamoms grupėms.

Mano visos paminėtos priemonės jau veikia arba pradės veikti tuoj pat. Jų rezultatų laukiame artimiausiu metu.

Tačiau turime žvelgti ir toliau. Todėl šiandien trumpai pristatysiu Vyriausybės kuriamą ilgalaikių investicijų skatinimo planą, kuris apims pusantrų metų laikotarpį – nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagrindinis ilgalaikio investavimo tikslas – skatinti socialinės ir ekonominės gerovės augimą. Jeigu kalbėtume apie ilgalaikę Lietuvos sėkmę, turime užtikrinti 3 pagrindines sąlygas. Pirma, turi būti didinamas Lietuvos ekonomikos pažangumas, siekiama, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvūs ir aukštą pridėtinę vertę kuriantys verslai.

Antroji sąlyga – subalansuotas vystymasis. Svarbu užtikrinti subalansuotą Lietuvos augimą, panaudojant ne tik Vilniaus, bet ir kitų Lietuvos regionų ekonomikos potencialą.

Trečioji sąlyga – Lietuvos ekonomikos modelio tvarumas. Tvariam augimui reikalingas perėjimas prie klimatui draugiškos ekonomikos.

Šias sąlygas galime įgyvendinti tik išnaudodami globalių ekonomikos pokyčių formuojamas galimybes. Būtent į jas ir atsižvelgsime kurdami šalies ilgalaikio investavimo priemones.

Pirma, tarptautinis verslas sieks mažinti tiekimo grandinių riziką, jas trumpindamas ir įvairindamas. Ši tendencija sukurs galimybę Lietuvai pritraukti naujų investicijų iš įmonių, perkeliančių gamybos pajėgumus iš Azijos į Vidurio ir Rytų Europos regionus. Taip pat tai yra galimybė Lietuvos įmonėms įsilieti į pasaulio vertės grandines.

Antra, Europos Sąjunga sieks susigrąžinti strategiškai svarbią gyvybės mokslų pramonę ir jos gamybos operacijas į Europą. Pandemija atskleidė gyvybės mokslų sektoriaus strateginę svarbą ir taip pat suteikė galimybę Lietuvai pritraukti naujų investicijų iš farmacijos, medicinos prietaisus gaminančių įmonių, perkeliančių gamybos pajėgumus iš Azijos į Europos Sąjungą.

Trečia, maisto tiekimo grandinės bus pertvarkomos, kad greičiau būtų pasiektas galutinis vartotojas, didelį dėmesį skiriant tvarumui. Čia Lietuva gali pritraukti stambias maisto pramonės investicijas, didinti Lietuvos maisto sektoriaus produktyvumą, orientuojantis į tvarumą maisto kokybės, poveikio aplinkai, atliekų mažinimo ir kitais aspektais.

Ketvirta, Lietuva turi progą spartinti ekonomikos struktūrinį pokytį skaitmeninės ekonomikos link. Dėl pandemijos metu įvestų apribojimų ir poreikio vengti fizinių kontaktų išryškėjo skaitmeninės ekonomikos atsparumas. Tiek verslui, tiek institucijoms, tiek švietimo, medicinos, kultūros ir kitoms įstaigoms, tiek gyventojams iškilo būtinybė pereiti prie skaitmeninių sprendimų, siekiant užtikrinti tolesnę sklandžią veiklą. Atitinkamai Lietuva turi išnaudoti tiek informacijos ir ryšių technologijų sektoriaus įmonių, tiek ir tradicinių verslų investicinį potencialą.

Na, ir penkta, bet ne mažiau svarbi kryptis – klimatui draugiška ekonomika. Europos Komisija įvardijo Europos žaliąjį kursą kaip Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimo variklį, kuriam bus skiriamos didelės investicijos, siekiant didinti ekonomikos atsparumą klimato kaitai. Tai galimybė Lietuvai pritraukti investicijų į ateities ekonomiką orientuotą atsinaujinančios energetikos įrenginių ir susijusių komponentų gamybos sektorių.

Visi mano išvardyti globalios ekonomikos pokyčiai padiktavo rengiamo ilgalaikių investicijų skatinimo plano prioritetus. Tai žmogiškasis kapitalas, inovacijos, skaitmeninė ekonomika, klimato kaita ir energetika, ekonominė infrastruktūra.

Šis planas artimiausiu metu bus pristatytas visuomenei, kviečiant diskutuoti ir siūlyti konkrečius veiksmus. Plane numatytoms investicijoms bus konsoliduojami visi šalies valdomi finansavimo šaltiniai – valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių fondų lėšos.

Gerbiamieji, tiek trumpojo laikotarpio priemonės, tiek tolesnės perspektyvos veiksmai bus COVID-19 valdymo strategijos dalis. Artimiausiu metu visa tai bus išsamiai aprašyta strategijos priemonių įgyvendinimo plane, kuriam įgyvendinti reikės nepaprasto visų mūsų susitelkimo ir nuoseklaus bei sąžiningo darbo.

Baigdamas savo kalbą noriu dar kartą padėkoti visiems, kurie mums padėjo šiuos keletą metų stiprinti mūsų šalį, palaikė ir vertino mūsų pastangas gerinti žmonių gyvenimą. Tikiu, kad kartu galime ir toliau įveikti dar ne vieną iššūkį ir, atrodo, neįveikiamas kliūtis.

Dėkoju visai ministrų komandai, viešojo sektoriaus darbuotojams, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus partneriams. Jūsų visų dėka į sunkią šiandienos situaciją įžengėme geriau pasiruošę nei bet kada anksčiau. Pirmąjį pandemijos suvaldymo egzaminą įveikėme sėkmingai.

Taip pat noriu padėkoti Seimo nariams, tiek valdančiajai koalicijai, tiek opozicijai, Respublikos Prezidentui už Vyriausybės iniciatyvų palaikymą ir konstruktyvią kritiką. Norėčiau, kad ir toliau gebėtume veikti atsakingai elgdamiesi ir tuščiai nepolitikuodami. Pakartosiu tai, ką sakiau praėjusiais metais. Tikiuosi, kad jūs, kaip ir aš, pasirengę ir toliau savo kasdieniu darbu siekti konkrečių rezultatų, kad mūsų žmonės gyventų oriai ir jaustųsi užtikrinti stiprioje ir sąžiningoje Lietuvoje.

Gerbiami kolegos, tai buvo paskutinė XVII Vyriausybės ataskaita Lietuvos Respublikos Seime. Dar kartą dėkoju visiems už bendradarbiavimą, bendravimą, konstruktyvią kritiką ir galbūt ne visai, bet paprastas pabaigai palinkėjimas. Jeigu mano, o turbūt yra manančių, kad buvo galima padaryti geriau, greičiau, kokybiškiau, tokia galimybė yra. Ji atsiveria šių metų rudenį visai politinei sistemai ir linkiu, kad šios Vyriausybės geriausias darbo vertintojas būtų Lietuvos žmonės. Koks bus jų sprendimas, tai bus objektyviausias ir geriausias visų mūsų darbo įvertinimas. Dar kartą nuoširdžiai dėkoju visiems jums, kad turėjau unikalią galimybę kaip žmogus, kaip Lietuvos pilietis ketverius metus stovėti šioje garbingoje tribūnoje ir pristatyti veiklos ataskaitą bei veiklos prioritetus. Ačiū visiems.