Seimas svarstys siūlymus, kuriais tikimasi sukurti efektyvią atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemą

2020 m. rugsėjo 22 d. pranešimas žiniasklaidai

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimui pristatė Atliekų tvarkymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5103 ir lydimojo Aplinkos apsaugos įstatymo pataisų projektą Nr. XIIIP-5104, kurių tikslas – sukurti efektyvią atliekas naudojančių ar šalinančių, įskaitant ir atliekas laikančių, įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemą.

„Šiuo metu yra neužtikrinamas tinkamas ir savalaikis atliekų sutvarkymas. Jo finansavimas įmonės bankroto ar kitais veiklos nutraukimo atvejais tenka valstybės biudžetui“, – sakė ministras.

Sprendžiant šią problemą siūloma sudaryti teisines prielaidas visoms atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą vykdančioms įmonėms apskaičiuoti užtikrinimo sumos dydį, atsižvelgiant į aplinkos ministro patvirtintą užtikrinimo dydį vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų, o ne, pasak K. Mažeikos, pagal pačios įmonės galimų išlaidų vertinimą, nes duomenys rodo, kad užtikrinimo sumos yra dirbtinai sumažinamos ir dažniausiai yra nepakankamos.

Taip pat siūloma nustatyti papildomą alternatyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą – maksimaliąją hipoteką, kuri leistų sumažinti įmonių patiriamus papildomus finansinius veiklos kaštus ir kitus veiklos bei turto apribojimus, kurių reikalauja draudimo bendrovės ir bankai.

Siekiant pašalinti galiojančio teisinio reguliavimo trūkumus, numatoma sukurti teisines prielaidas aplinkos ministrui nustatyti atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, kurioje būtų nustatytas naudos gavėjas – Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (planuojama šią teisę suteikti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos), kuri turėtų teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, padengiančią išlaidas, būtinas veiklos nutraukimo priemonėms įgyvendinti, organizuotų šių priemonių įgyvendinimą.

Aplinkos apsaugos įstatymą siūloma papildyti 85¹ straipsniu, nustatant ekonomines sankcijas juridiniams asmenims ir juridinių asmenų paskirtiems atsakingiems asmenims už teisės aktų pažeidimus, susijusius su atsakomybės nustatymu už atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų pažeidimus, susijusius su įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo nepateikimu.

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais (projektas Nr. XIIIP-5105) numatoma nustatyti ekonomines sankcijas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už Atliekų tvarkymo įstatymo nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų pažeidimą. Numatytas baudų dydis atitinkamai pagal padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes – nuo 600 iki 1500 eurų.

Projektams po pateikimo pritarė 58, prieš balsavo vienas, susilaikė 3 Seimo nariai.

Pagrindiniu pirmų dviejų klausimų svarstyme paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, Administracinių nusižengimo kodekso pataisų projekto svarstyme – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektus svarstyti Seimo posėdyje numatoma lapkričio 5 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]