Siūloma optimizuoti konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių veiksmų aprėptį

2020 m. rugsėjo 29 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas svarstys Notariato įstatymo pataisų projektą Nr. XIIIP-5194, kuriuo siekiama optimizuoti konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių veiksmų aprėptį, atsisakant notarinių veiksmų, kuriuos atlikti konsulinėse įstaigose nėra poreikio arba kuriems atlikti būtinos specifinės teisinės žinios, kartu paliekant notarinius veiksmus, kurių prieinamumas piliečiams užsienyje yra svarbus.

Įstatymo projektu siūloma atsisakyti tų veiksmų, kurie nėra aktualūs, reikalauja didesnių notarinio veiksmo atlikimo sąnaudų, kelia didesnę riziką ir yra kitų alternatyvių būdų gauti šias paslaugas. Siūloma, kad Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai nebeliudytų dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo ir nepriimtų jūrinių protestų.

„Ir vienas, ir kitas veiksmas yra atliekami išimtinai retai, 2019 m. dokumentų vertimų turėjome 17 atvejų, o jūrinių protestų per visą istoriją nebuvo“, – sakė teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad konsuliniai pareigūnai atliktų šiuos notarinius veiksmus:

1) tvirtintų tokius sandorius: testamentus, įgaliojimus, pareiškimus dėl tėvystės pripažinimo, išankstinius nurodymus, sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, sutuoktinio ir bendraturčių rašytinius sutikimus sudaryti sandorius, bendraturčių pareiškimus dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, pareiškimus dėl palikimo atsisakymo;

2) liudytų dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

3) liudytų parašo dokumentuose tikrumą;

4) tvirtintų faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;

5) priimtų saugoti asmeninius testamentus;

6) tvirtintų dokumentų pateikimo laiką;

7) atliktų kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Atsisakius atlikti dalį notarinių veiksmų, juos piliečiai galėtų atlikti pas jų buvimo valstybės notarus ar suteikiant teisę sudaryti atitinkamus sandorius ar atlikti kitus notarinius veiksmus per įgaliojimo institutą. Be to, tokie sandoriai galėtų būti tvirtinami Lietuvos notarų nuotoliniu būdu.

Projektui po pateikimo pritarė 69 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, 5 parlamentarai susilaikė. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti lapkričio 12 d.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]