Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių bei tęstinumo

2020 m. gruodžio 10 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas, pradėdamas naujos kadencijos darbą ir siekdamas tęsti vienybės dėl esminių užsienio ir Europos politikos prioritetų tradicijas, priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių bei tęstinumo.

„Šioje rezoliucijoje yra daug kalbama apie vertybes, kurios mus visus jungia, kurios jungia kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir transatlantine šeima, kurias mes giname. Bet šioje rezoliucijoje aš noriu atkreipti dėmesį – mes siūlome ginti jas visų pirma pasitelkiant tų Europos Sąjungos institucijų, kurios turi pakankamus instrumentus, galią“, – akcentavo dokumentą pristatęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis

Kaip pažymėjo Ž. Pavilionis, rezoliucijoje nemažai kalbama apie tai, kad mes norime stiprios ES, kad mes norime veikti ES branduolyje, tačiau tai nereiškia, kad mes neginsime savo nacionalinių interesų. „Kaip tik būdami tame branduolyje, o ne periferijoje mes tuos interesus galėsime dar geriau apginti. Kursime koalicijas, telksime vardan tų mūsų interesų ir darysime viską, kad tas sustiprintas bendradarbiavimas nebūtų uždaras, kad jis būtų lygiateisis ir prie jo galėtų prisijungti visos kitos valstybės“, – pabrėžė Užsienio reikalų komiteto vadovas.

Priimtoje rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad sutarti ES veiksmai dėl užsienio politikos pirmiausiai turėtų būti skirti demokratijos, tiek ES kaimynystėje, tiek ir pasaulyje stiprinimą ir plėtrą. Seimas remia globalių įsipareigojimų ir instrumentų dėl demokratijos stiprinimą ir mano, kad ES vaidmuo pasaulyje turėtų stiprėti ne tik supaprastinant sprendimų priėmimą, bet ir stiprinant bendrą požiūrį valstybių narių užsienio ir saugumo politikos klausimais, pradedant nuo ES Rytų kaimynystėje esančių valstybių.

„Mūsų europinėje politikoje akcentuojame ne tik kovą su pandemija, kuri, be abejonės, yra prioritetas, bet ir įvairias struktūrines reformas, kurios yra susijusios su žaliąja, skaitmenine politika, inovacijų politika, socialine politika, sanglauda, konvergencija, tačiau, aišku, mums, kaip užsienio politikoje dirbantiems, labai svarbu ir demokratija, vystomasis bendradarbiavimas. Tai yra instrumentai mums, kaip laisvės pasieniui, kurie yra labai svarbūs“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Seimo nuomone, kad ES plėtra turi vykti laikantis sutartyse nustatytų valstybių stojimo kriterijų, ir jis mano, kad Vakarų Balkanai – sėkmingas ES plėtros pavyzdys, kuris turėtų toliau skatinti Europos integracijos procesus ir kituose regionuose, įskaitant ir Rytų partnerystės regioną. Lietuvos parlamentas sieks, kad per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos pirmininkavimą ES Tarybai 2025 ir 2027 m. asocijuotoms ES Rytų partnerystės šalims (Moldovai, Sakartvelui, Ukrainai) būtų suteiktas kandidatų į ES narius statusas ir pradėtos derybos dėl narystės ES; be to, laikosi tvirtos nuostatos, kad turi būti daroma viskas, kad Baltarusijoje kuo greičiau įvyktų laisvi ir demokratiški rinkimai ir ES suteiktų visą reikiamą politinę ir finansinę pagalbą demokratinėms ir ekonominėms reformoms Baltarusijoje, o po tokių rinkimų, baltarusiams pageidaujant, būtų sudaromos galimybės panaikinti kliūtis laisvam žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui su ES.

Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIVP-98) balsavo 112 Seimo narių, susilaikė 3 parlamentarai.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]