Seimo priimtos pataisos užtikrins didesnį Valstybės kontrolės nepriklausomumą

2020 m. gruodžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas priėmė Valstybės kontrolės įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-2183(2), kuriomis nutarta atnaujinti Valstybės kontrolės teisinį reguliavimą pagal šių dienų reikalavimus, keliamus valstybiniam auditui ir biudžeto politikos kontrolei tarptautinėje erdvėje, sukurti teisines prielaidas pažangiai ir efektyviai institucijos veiklai. Priimti pakeitimai buvo būtini, nes institucijos veiklos teisinis reguliavimas iš esmės nebuvo peržiūrėtas nuo 2002 m.

Įstatyme nutarta įtvirtinti, kad valstybinis auditas atliekamas vadovaujantis tarptautiniais audito standartais ir tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais.

Vietoje finansinio (teisėtumo) audito nuspręsta įteisinti du atskirus valstybinio audito tipus – finansinį ir atitikties. Kaip ir iki šiol, ji taip pat galės atlikti veiklos auditą. Atitikties auditas galės būti atliekamas kartu su finansiniu arba veiklos auditu.

Valstybės kontrolė, siekdama įgyvendinti jai pavestus uždavinius ir vykdyti tam reikalingą veiklą, bus nepriklausoma spręsti dėl metiniame veiklos plane nustatomos veiklos apimties. Šį planą kasmet, pristatęs Seimo Audito komitetui, tvirtins valstybės kontrolierius.

Priimtos naujos nuostatos padidins institucijos atskaitingumą Seimui ir padės efektyvinti jos darbo organizavimą, siekiant užtikrinti ir išlaikyti institucijoje efektyvesnes ir operatyvesnes ekspertines kompetencijas.

Aukščiausioji audito institucija du kartus per metus (iki einamųjų metų pavasario ir rudens Seimo sesijų) privalės teikti Seimui valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas.

Priimtomis pataisomis Seimas nusprendė pertvarkyti Valstybės kontrolės žmogiškųjų išteklių sistemą pereinant nuo Valstybės tarnybos prie darbo santykių, reglamentuotų šiame įstatyme.

Įstatyme nutarta išsamiau reglamentuoti Valstybės kontrolės darbuotojų skyrimą į pareigas, jų atleidimą, darbo užmokestį ir kitas socialines garantijas. Pagal priimtas naujas nuostatas valstybės kontrolierius turės teisę nustatyti Valstybės kontrolės darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą.

Be to, pataisomis įtvirtinta Valstybės kontrolės administracijos vadovo pareigybė. Į šias pareigas asmuo bus priimamas viešo konkurso arba vidaus atrankos būdu septynerių metų kadencijai. Tas pats asmuo negalės eiti tų pačių pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Kaip pažymi pataisų iniciatoriai, siūlomas kadencijos terminas nesutampa su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų siekiant darbų perimamumo bei tęstinumo ir institucijos stabilumo užtikrinimo pasibaigus valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų kadencijoms.

Į Valstybės kontrolės administracijos vadovo pareigas galės būti priimamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį (magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą išsilavinimą, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turintis ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir ne mažesnį kaip 3 metų audito, teisinio, ekonominio, viešojo administravimo, vadybos ir (ar) finansinio ar šių sričių pedagoginio darbo stažą.

Už šiuos pagrindinio Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimus balsavo 80 Seimo narių, susilaikė 11 parlamentarų.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]